BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Mingmei Yip ŠILKO KELIO DAINA

…niekada negalvokit, kaip padedat kitiems, galvokit, kaip jums kiti padeda. Dangus žino, kada atlyginti arba ne.

Knyga mane nuvylė…

Pirmiausia pradžia - Niujorke gyvenančiai jaunai rašytojai anksčiau nei matyta, nei girdėta teta pasiūlo keliauti Kinijos Šilko keliu ir už tai žada atsilyginti. Bandžiau save įsivaizduoti tokioje situacijoje - na niekaip, niekada to nedaryčiau. Pirmiausia įtarčiau kažką bloga - per daug jau paslaptingas pasiūlymas, per mažai informacijos. Ir pinigai, tarkim trys milijonai litų, manęs negundytų. Toks jau mano charakteris, jog niekada pinigai nebuvo siekiamybė ar pagunda. Žinios, patirtis, nuotykiai - štai kas mane gundo.

O pagrindinė herojė, sugundyta pinigų, leidžiasi į kelionę. Kadangi ji kinė ir keliauja man egzotišku ir nežinomu keliu, iš šitos dalies tikėjausi daug. Bet viskas pateikta labai paviršutiniškai ir trumpai.

Dar yra meilės istorija. Bei keli klystkeliai. Juk ji gražuolė kinė, kurios žavesiui neatsispiria vyrai. Bet ir čia nusivyliau - galutinis kandidatas buvo tas, kuris man labiausiai nepatiko. Kadangi mylimasis jaunesnis, rašytoja nevengė užuominų apie motinos ir vaiko santykius. Tai kišo kiekviena proga - man pasirodė nesveika.

Ir pagaliau finišas, kelionės pabaiga ir atsakymai į klausimus. Sakysit, esu per daug priekabi? Bet man nepatiko. Kai jau žinau visą istoriją, tai tetos vietoje būčiau neslapukavusi, o viską papasakojusi iš pradžių. Ir tada jau tikėčiausi, kad dukterėčia iškeliaus. Man patiktų, jei su manimi taip elgtusi. Tai gundytų labiau nei pinigai.

Gyvenimas eina į priekį. Visada.

Rodyk draugams

Kobo Abe KENGŪROS SĄSIUVINIS

Mane patraukė aprašymas - vyriškiui ant blauzdų pradėjo augti ridikėliai. Ir tikrai labai įdomu buvo skaityti pirmuosius kelis puslapius, kai herojus pastebi šią savo būklę. Tada apsilankė pas gydytoją ir pasidarė neįdomu. Nes baigiasi realus pasaulis, ir prasideda vizijos, kelionės, sapnai, fantazijos ir kiti keistumai nei nerealumai. Va tai jau buvo sunku skaityti. Laimė, knyga plona.

Aš nežinau, gal visa tai slėpė gilias prasmes, o aš per menka skaitytoja, kad jas suprasčiau ir išaiškinčiau. Bet knyga tikrai buvo skirta ne man.

Rodyk draugams

Zita Čepaitė PAULINOS KELIONĖ

- Bet žuvo žmonės…

- Taip… Tai būdinga šiai rūšiai.

Knygoje aprašoma moters kelionė. Paulina vyksta į tarptautinę konferenciją Belgrade. Ir jai daug kas nutinka. Svarsčiau, ar tik rašytoja šiek tiek nepersūdė - ar tikrai išsilavinusiai, inteligentiškai, ne pirmą kartą keliaujančiai moteriai taip gali nutikti? Taip nutikti gali, bet ar jos reakcija į tai tinkama?

Paskui nusprendžiau, kad knygos herojė tėra simbolis keliaujančių, ieškančių, gal kai kada ir randančių moterų. Jau nebe merginų, bet ir ne senučių. Subrendusių moterų, kur kelionė - kaip kryžkelė - jau nueitas gabalas kelio, įgyta patirties, bet kas laukia toliau?

Netgi būčiau linkusi sutikti, kad tai visai gera knyga, jei ne pateiktas santykis su vyrais. Amerikiečių moterų rašytojų tam tikro stiliaus romanų herojės būna tokios, kurios sugeba išvesti iš proto bet kurį sutiktą vyrą vien savo blakstienų šešėliu. Gi šioje knygoje pateiktas panašus variantas, tik dar labiau iškreiptas - kiekvienas sutiktas vyras - tai potencialus prievartautojas. Ir jei jis to nepadaro, tai tik todėl, kad yra homoseksualus, impotentas ar tiesiog nepalankios aplinkybės.

Rodyk draugams

Anne Tyler ANTRASIS KVĖPAVIMAS

Viena iš tų knygų, kur perskaičiau, na ir kas?… Man visada šiek tiek keistos ir sunkiai suprantamos knygos apie JAV šeimą. Atrodo, kad kad jų tarpusavio santykiai kitokie, negu kad kurioje kitoje pasaulio šeimoje. Romanas lengvai skaitosi, ir nėra nuobodus, bet po visko mane labiau jaudina ne jo turinys, o tai, kad knygą sulaisčiau arbata. Knyga iš bibliotekos.

Rodyk draugams

Umberto Eco BAUDOLINAS

Žinoma, kad šią knygą skaitau ne pirmą kartą. Gal jau trečią.

Pasaulis pasmerkia melagius, kurie neveikia nieko kita, tik meluoja, net dėl menkniekių, ir apdovanoja poetus, kurie meluoja, bet tik dėl didelių dalykų.

Pasiūliau perskaityti broliui. Tai paskui sulaukiau tokio atsiliepimo - tik įsijaučiau, galvoju, bus įdomus istorinis romanas, ir prasideda visos tos nesąmonės. Na, kai aš skaičiau pirmą kartą, tos nesąmonės ir mane šiek tiek šokiravo ir atrodė keistai. Dabar gi manau, kad jose reikia ieškoti prasmės. Nemanau, kad jau supratau viską, bet ir dalies užteko, kad “Baudolinas” būtų mano mylimiausio rašytojo mėgstamiausia knyga.

Atrodė lyg mėgautųsi paskutiniąja meilės naktim su mylimu miestu - nekaltu, pasileidusiu, kenčiančiu.

O man labiausiai patinkanti mintis, kurią dažnai pritaikau ir savo gyvenime, yra ta, kad kai kažkuo labai tiki (idėja, tikslu, žmogumi) ir sieki taip įgyvendinti, gali būti tikra, tas reiškinys tikrai kažkur egzistuota, ir tau tereikia atrasti kelią į jį.

- Koks skirtumas, juodas ar baltas mirsiu, - sugargė Ardzrounis ir mirė dėmėtas.

Rodyk draugams

Isabel Allende MANO IŠGALVOTA ŠALIS

Baigiau darbą, o lauke lyja kaip iš kibiro. Žengsi kelis žingsnius ir turėsi šlapią vištą. Užsukau į šalia esantį prekybos centrą, kurio šiaip jau labai nemėgstu. Žinojau, kad yra išleista dar viena Isabel Allende knyga, bet buvau nutarusi, kad šitos tai jau tikrai nepirksiu ir neskaitysiu. (Rodos ne pirmas kartas, ar ne)? Bet lietus, laukimas, dar turėjau to nemėgstamo prekybcentrio dovanų čekių - išėjau sulaužius dar vieną sau duotą pažadą.

Dabar galvoju, kad jei ne tie dovanų čekiai, tai pinigai būtų išleisti veltui. Pirma - knyga plona. Per plona. Nežinau, kaip tai reikia vertinti, bet plonų knygų aš neperku. Tokias imu iš bibliotekos, skolinuosi, bet mokėti pinigus už mažiau nei du šimtus puslapių aš ryžtuosi sunkiai. Antra - I. Allende kaip niekas kitas savo knygose sugeba eksploatuoti savo gyvenimą. Visa jos rašytojos karjera tuo paremta. O aš, kadangi perskaičiau beveik visas lietuvių kalba išleistas jos knygas, viską jau žinau. Man nebeįdomu. Nieko nauja. Tas pats su tuo pačiu. Mano tėtis pasakytų - tas pats šūdas, tik kitose kelnėse.

Jinai teigė, kad tikrovė daugiamatė ir neprotinga manyti, jog galima suprasti gyvenimą remiantis vien protu ir ribotais jutimais; esama ir kitų suvokimo įrankių, tokių kaip instinktas, vaizduotė, sapnai, emocijos, nuojauta.

Rodyk draugams

Jerome K. Jerome TRISE VALTIMI (NESKAITANT ŠUNS)

Haris visada taip daro, - pats mielai sutinka atlikti visus darbus, tik užkrauna juos ant kitų pečių.

Įsigijau naują maniją - domėtis knygų pavadinimais originalo kalba. Žinoma, jei tik ta kalba man yra bent kiek žinoma. Ir vertinant šių laikų požiūriu originalus knygos pavadinimas - tai geriausia romano dalis. Angliškai skamba žymiai geriau negu lietuviškai!

Three Men in a Boat

To Say Nothing of the Dog!

Taip, yra vietų, kurios smagios ir dabar, bet skaitant negalėjau atsikratyti įspūdžio, kad užuodžiu naftalino kvapą. Pati akimirkai susimąsčiau - kada sena reiškia vertinga, o kada sena yra sena? …

Rodyk draugams

John Irving PASKUTINĖ NAKTIS TVISTED RIVERYJE

Nuo paskutinio įrašo praėjo du mėnesiai. Bet ne, aš tikrai nenustojau skaityti. Tik skaitau storas knygas, po kelias vienu metu. Ir tai tikrai užtrunka…

- Dievuliau - niekad nemačiau barzdoto indėno, - stebėjosi Karmela. - Bent jau filmuose tai tikrai.

Ir ką mes turime po dviejų mėnesių. Mano mylimą ir mėgstamą Irvingą. Ar labai nustebinčiau pasakiusi, kad jau laikau šį rašytoją savo šeimos nariu? Mano mylimas, artimas, savas, suprantamas, nestebinantis rašytojas. Kurio panaudotos literatūros sąrašas - tai jo paties knygos. Kurio knygose tik keli ingredientai. Bet šį kartą jis buvo nusiteikęs atsinaujinti. Nes radau šį tą naują - muziką. Kruopščiai pasižymėjau visas knygoje minimas dainas, ir netgi pažadėjau jas surasti ir perklausyti. Tikriausiai jas jau reikėjo žinoti skaitant knygą, bet gal ir rašytojui reikia atsižvelgti į savo skaitytojų galimą muzikinį išprusimą? (Čia aš nerimtai, jei ką).

Virėjui dingtelėjo, kad šeštajame dešimtmetyje muzika buvo pasibaisėtina; paskui, septintajame ir aštuntajame, pasidarė tokia neįtikinamai gera; o dabar vėl atrodė beveik nepakenčiama.

Kur dingo paprotys spausdinti turinį? Tai dalykas, kurio labai pasigedau skaitant šią knygą. Nes joje daug datų, vietovės pasikeitimų, įvykių, pasakojimas nenuoseklus, ir turinys su skyrių pavadinimais būtų daug padėjęs. Dabar tikriausiai kai ką supainiojau.

Dar vienas pastebėjimas - kodėl Irvingo knygos tokios storos? Nes šis rašytojas jaučia pareigą viską aiškinti. Kai kiti linkę būti paslaptingi ir gal kartais nutylėti per daug, Irvingas paaiškina viską.

Rodyk draugams

Jurga Ivanauskaitė KELIONIŲ ALCHEMIJA

Kartais kelionė prilygsta alchemijai, kai iš daugybės keistų, sakytum nesuderinamų išorinių komponentų sieloje staiga išsikristalizuoja auksas!

Nesu didelė Ivanauskaitės, kaip rašytojos, gerbėja. Bet kaip moters, asmenybės, keliautojos - netgi labai didelė! Žaviuosi jos nepriklausomybe, gyvenimo būdu, veikla, pažiūromis.

O kadangi knygoje surinkti kažkada žurnalams rašyti straipsniai, tai su šia knyga pagavau du zuikius - ne tik patyriau malonumą skaitydama, bet ir, kadangi visai nežiūriu televizoriaus ir beveik neskaitau spaudos, tai gavosi puiki viso šito kompensacija.

Na ir aišku labiausiai patiko ne tie straipsniai, kuriuos rašant ruoštasi ir perskaityta nemažai literatūros (nors tai ir praplėtė išsilavinimo ribas), bet tie, kuriuos rašant pasinaudota asmenine patirtimi.

Mano susižavėjimas tik padidėjo!

Kinų išminčiaus manymu, gyvūnai skirstomi į keturiolika rūšių: 1) priklausančius imperatoriui; 2) tinkamus balzamuoti; 3) prijaukintus; 4) žinduklius (bet ne žinduolius); 5) sirenas; 6) pasakiškus; 7) paskirus šunis; 8) įtrauktus į šią klasifikaciją; 9) bėgiojančius kaip pamišėliai; 10) nesuskaičiuojamus; 11) nupieštus ploniausiu teptuku iš kupranugario kailio; 12) kitokius; 13) sudaužiusius gėlių vazą; 14) iš tolo panašius į musę.

Rodyk draugams

Elizabeth Gilbert VALGYK. MELSKIS. MYLĖK

Man susidaro įspūdis, kad absoliuti dauguma žmonių, paklausti apie savo pomėgius, būtinai pamini keliones. Jei ne pirmoje vietoje, tai kažkelintoje tikrai. O kur mano bendraminčiai - tie sėslūs, nuobodūs, riboti žmonės? Kurie nekeliauja. Bet tokių tikriausiai niekas ir neklausia apie jų pomėgius.

Į knygyną užėjau su konkrečiu tikslu nusipirkti konkrečią knygą. Kai besukant kokį šeštą ratą palei sienas pardavėja paklausė - o ko aš ieškau? - atsakė - padėta prie kelionių knygų - vos nepasakiau - ačiū, bet man nebereikia.

Nes ir man labai tinka citata esanti šiek tiek žemiau - aš esu katė. Esu prisirišusi prie savo vietos, turiu savo įpročių, ir kol man šilta, esu soti, esu laisva, esu nepriklausoma, veikiu, ką noriu, esu laiminga. Jei jau keliauti, tai tik į kitą tokią pat puikią vietą, kurioje jaučiuosi taip pat puikiai. Tiesa, man kartais patinka tokias vietas atrasti.

Apie knygą - man labai patinka valgyti ir mylėti. Melstis - nelabai. Tikriausiai todėl, kad esu linkusi dvasinio nušvitimo ieškoti kitokiais būdais, negu Elizabeth. Bet visi knygoje aprašyti laimės siekiai kėlė susižavėjimą. Laikiau sugniaužus kumščius. Kad pasisektų.

Rodyk draugams