BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Valdas Adamkus POKALBIAI NESILAIKANT PROTOKOLO

Pamenu Šimtmečio proga kažkas kažko klausė apie šimtmečio asmenybę. Man tai yra Valdas Adamkus. Pirmiausia jam pačiam jau vos ne šimtas metų. Ir tas gyvenimas beveik visas buvo susijęs su Lietuva. Ir galiausiai tai visada buvo politikas, kurio sąžiningumu ir gerais ketinimais aš tikėjau.

Ir seniai skaičiau knygą su tiek paveiksliukų!

Rodyk draugams

Vytautas Landsbergis BUS GERIAU Pokalbiai su žurnalistu Ryčiu Zemkausku

Pamenu iš savo žalios paauglystės, ar netgi vaikystės - Landsbergis visada buvo vienas iš nedaugelio, o gal net vienintelis, politikas, kurio kalbų buvo įdomu klausytis. Atrodė, jog sako tiesą, turi humoro jausmą, ir kalba tai, kam aš pritariu. Todėl šie pasikalbėjimai (tokiu optimistišku pavadinimu!) - tai ir istorijos pasikartojimas, ir intelektualus pokalbis, ir geras skaitinys.

Aš dar gyvenu, vadinasi, man jau sekasi. Arba nesiseka, jeigu kankinuosi. Bet man tiesiog įdomu gyventi ir ką nors dirbti. Taip pasakysiu: jei yra gyvenimo turinys, tada viskas gerai, jei turinio nėra - gyvenimas nugyventas tuščiai.

Pirmasis, kuris pasakė “Lietuva, tėvyne mano”, vadinosi Adomas.

(Adomas Mickevičius)

Demokratinės valstybės, arba demokratijos, yra labiau apsaugotos nuo tarpusavio karų, nes jos neprojektuoja karo, jos nesiekia karo, nelaiko karo savo politikos arba kitokių tikslų įgyvendinimo įrankiu.

Mano projektas - gyvenimas, o ne išmirimas. Bet gyvenimas galimas tik tada, kai norima gyventi. Kai tauta gyvybinga. Kai myli savo žemę, nori tęstinumo, nori turėti vaikų.

Rodyk draugams

Edmundas Malūkas VYTAUTO ŽEMĖ

Jei bijome - mes nepradėsime, o jei pradėsime - mes nebijosime!

Iki šiol neįsivaizdavau, kad tokia knyga gali egzistuoti. O jei būtų, kad ji gali būti tokia įdomi. Juk skaitome apie visą pasaulį - o ką žinome apie tai, kas arčiausiai mūsų?

Galiu išvardinti didžiuosius Lietuvos kunigaikščius, bet ką nors daugiau - geriau neklauskit… O istorinių romanų skaitymas gerokai praplečia akiratį. Galiausiai tai tikrai įdomiau, nei Šapokos “Lietuvos istorija”.

Romanas nėra apie Vytautą Didijį. Tai to laikotarpio visos Lietuvos istorija. Sakyčiau, kad tai netgi labai moteriška knyga - nes kunigaikštienei Onai skirta daugiau dėmesio.

Tikėjimas - ne vanduo, įpiltas į puodelį, - tai visas puodelis su vandeniu.

Man nepaprastai patiko.

Rodyk draugams

Andrius Černiauskas PRAGARO AMBULATORIJA Dienos ir naktys Skubios pagalbos skyriuje

Žmogus turi tik vieną gyvenimą. Galite užmiršti rožines svajones apie pomirtinį gyvenimą pragare, virimą lavos katiluose su draugeliais, apie skaistyklą, o apie rojų nėra ko net kalbėti gyvenant tokiais nuodėmingais laikais.

Kai sustoja jūsų kvėpavimas, nebeplaka širdis ir niekas jūsų nei tyčia, nei netyčia neatgaivina, prasideda negrįžtami pokyčiai jūsų kūne, kuris jums nebepriklauso, nes jūsų jau nebėra. Viskas.

Maniau, bus smagi knyga apie gydytojus ir ligoninę. Gi ne. Pasirodo, visai rimta, gerokai praplėtė akiratį apie greitosios pagalbos mediciną, ir dar labiau sustiprino norą niekada su ja nesusidurti tiesiogiai.

Nors kartais nervino autoriaus begalinis noras nieko neįžeisti ir nuolat kartojami atsiprašinėjimai, kad tai jo asmeninė nuomonė, ir mes galime su ja nesutikti. Aišku, kad mes galime turėti ir kitokią nuomonę, bet jei esi pakankamai kietas, tu mus įtikinsi ir mes perimsime tavąją. Juk šioji knyga ir yra skirta supažindinti, plėsti akiratį ir šviesti!

Jei prie paciento nejaučiame gresiančio mirties kvapo, mes nejaučiame impulso veikti, mūsų protas miega. Tuomet mes galbūt atrodome šalti ir abejingi, nes nieko nedarome ir siunčiame pacientą pas šeimos gydytoją. Jums tai turėtų teikti džiaugsmą - jūs išgelbėti.

Rodyk draugams

Jonathan Franzen PATAISOS

…sirgti jam atrodė prasčiokiška. Neturtingi žmonės rūko, neturtingi žmonės tuzinais šveičia “Krispy Kreme” spurgas. Neturtingi žmonės pastoja nuo artimų giminaičių. Neturtingi žmonės nesilaiko švaros ir gyvena toksiškuose rajonuose. <…> Tai kvailesnė, liūdnesnė, storesnė, nuolankiau kenčianti padermė.

Atsimenu, kaip prieš tikrai daug metų, kai knyga dar nebuvo išleista Lietuvoje, tėtis pasakojo, kaip jo bendradarbis ją nusipirko komandiruotės Amerikoje metu. Vien todėl, kad norėjo paskaityti, kaip amerikiečiai aprašinėja lietuvius valgančius arklieną. Ir atrodo, kad tai tebuvo vienintelė rašytojo klaida. Visas kita visai patiko, tik vėl gi stebino - kaip visi knygos herojai amerikiečiai taip gerai žino, kas ir kur yra ta Lietuva. Be jokių abejonių. Net laikraščiai rašo.

Bet užteks apie Lietuvą. Nes iš tikrųjų tai knyga apie Ameriką. Dar tiksliau - apie vieną šeimą. Tėvus ir tris suaugusius vaikus. Kone šeimos saga. Bet kitokia, hiperbolizuota, keista. O gal taip atrodo tik todėl, kad man amerikietiškas gyvenimo būdas bei žmonių santykiai yra labai neįprasti ir kartais sunkiai suprantami. Tiesa, tik tiek, kiek apie tai žinau iš knygų.

Taigi, tai nėra knyga, kurią perskaičiusi šokinėčiau iš džiaugsmo. Bet kartu ir džiaugiuosi, kad perskaičiau.

Jis pasakė, kad kai tiek daug žmonių nekenčia gėjų ir juos smerkia, kam žmogui savanoriškai tapti gėjumi, jei galima netapti.

Rodyk draugams

Algimantas Čekuolis IŠ KO ŠAIPOSI PASAULIS

Kai skaitau Čekuolio knygą, pastaroji atrodo geresnė už prieš tai buvusias. Gal todėl, kad tuo metu yra aktualiausia? Kaip ten bebūtų, paskui kurį laiką jaučiuosi labai protinga ir turinti nuomonę beveik apie viską. Geros tos knygos, po kurių atrodo, kad tavo gyvenimo rodyklės rodo į viršų.

Rodyk draugams

Juozas Baltušis SU KUO VALGYTA DRUSKA I Saulėta vaikystė II Žėrinti jaunystė

Antrasis tomas mano tėvų namuose atsirado labai seniai - gal dar prieš mano gimimą. Ir tik nelabai seniai abu mano tėvai vienu metu ėmėsi jį skaityti. Ir ne tik - dar diskutuoti, kalbėtis, ieškoti pirmojo tomo - seniai mačiau, kad kas būtų juos taip užkabinęs. Aš gavau užduotį surasti pirmąją knygą - bet bloga duktė - to nepadariau. Galiausiai tėtis rado turguje. Jo pagyroms, kaip kovojo dėl vienos knygos (nes prekeivis norėjo parduoti iš karto abi) nebuvo galo.

Na, gal truputį kai kurias detales pakeičiau…

O paskui skaičiau aš. Ir patiko. Nes gerai parašyta, lengva skaityti, įdomu. Man visada patiko biografijos, bet tik iki tada, kur prasideda suaugėliškas gyvenimas. Todėl šios knygos turi privalumą - užsibaigia kaip tik vietoje ir laiku. Nedaug politikos - irgi gerai.

Mano močiutė kažkada sakydavo - kokie geri buvo smetoniniai laikai. Bet nereikia painioti santvarkos su savo jaunyste. Nes iš kitų jos pasakojimų aišku - nebuvo tai jau tokie stebuklingi laikai. Tik daug kas atrodo kitaip, kai esi jaunas. Baltušis rašo daugmaž objektyviai - ir tai irgi man patiko.

Rodyk draugams

Andrius Tapinas VILKO VALANDA

- Manai, man rūpi tik pinigai? Labai klysti. Man rūpi ir šitas miestas. Be tokių kaip jūs ir be tokių kaip aš jis neišgyventų. O mes neišgyventume be miesto.

Be galo ilgai delsiau po to kai perskaičiau.

Kelios dienos iki Kalėdų. Šį kartą maniau, kad Kalėdų Senelis manęs neaplankys. Pati jo visai nelaukiau. Ir dar labiau nenorėjau būti kažkam Snieguole. Bet kadangi žinojau, kad Kalėdų Senelis neabejotinai pasirodys, turėjau kažką daryti. Knyga visada yra gera dovana, ar ne? Bet kad tuo įsitikinčiau, reikėjo pirma pačiai perskaityti. O kadangi padariau tai per tikrai trumpą laiką, knyga turi bet vieną privalumą - lengvai skaitoma.

Turi ir daugiau privalumų, bet čia aš sustoju ir imu mąstyti. Jau beveik du mėnesius, cha cha. Gerai, galiu užmiršti, kad autorius lietuvis, bet romanas apie Vilnių. Ir visai nesvarbu, kad apie tokį, kokio niekada nebuvo. Visi tie tautiniai dalykai trukdo vertinti. Bet ar būtinai turiu tai padaryti? Juk man patiko.

Rodyk draugams

Laura Sintija Černiauskaitė LIUČĖ ČIUOŽIA

Pastaruoju metu perskaičiau daug lietuvių autorių knygų. Man tai tikrai yra per daug. Jau minėjau, kad skaityti apie tai, su kuo susiduri kiekvieną dieną, yra visai neįdomu. O lietuvių rašytojų knygose po mažiau ar daugiau puslapių vis tiek aptinki tai, kas žinoma, sutinkama ir netgi įgrisę.

Šioje knygoje apysaka, apsakymas ir trys pjesės. Perskaičiau viską, bet po visko gerai nepasijutau.

Kvailystė, kad knygos skaitomos tik iki trisdešimties! Tai pareiškęs akiplėša, ko gera, buvo visiškas impotentas. Įdomu, ar su moterimis jam klojosi taip pat vidutiniškai ir tik iki trisdešimties?

Rodyk draugams

Justinas Žilinskas KGB VAIKAI

Varnos vėl reiškia nepasitenkinimą visais varnų kalbos keiksmažodžiais.

Tai tikrai tik atsitiktinumas, bet man buvo suorganizuota tiesiog ideali reklaminė kampanija. Tikrai tikrai, jei knygyne bučiau su knyga susidūrusi akis į akį  - būčiau nusisukusi. Nei rašytojo vardas man ką nors sakė, nei pavadinimas patrauklus, ir dizainas netraukiantis (nors skaitant man jis pradėjo patikti - patogus laikyti ir atspindintis laikmetį).

Bet pirmiausia viename tinklaraštyje perskaitau apie greit pasirodysiančią knygą. Kai kas nepatingėjo perskaityti ištrauką, ji patiko, laukia su nekantrumu. Paskui po kiek laiko kai kas buvo knygos pristatyme, buvo įdomu, nusipirko ir dabar skaitys. Galiausiai Salomėja jau perskaitė, ir jai patiko.

Galiu prisiekti, jeigu apie orą paklausčiau aš, tą pačią akimirką būčiau pasiųstas pasivaikščioti ant savo giminės pratęsimo įnagio.

Pradžia tikrai ne kokia. Bet kuo toliau, tuo geriau. Patiko, bet kam buvo reikalingos iliustracijos?

Nesakau ko nežinau, kas man neaišku, dėl ko abejoju ir kas yra mano reikalai!

Rodyk draugams