BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Salman Rushdie DVEJI METAI, AŠTUONI MĖNESIAI, DVIDEŠIMT AŠTUONIOS NAKTYS

Vakarykštės dienos nebėra. O rytojus niekada neateina; belieka šiandiena.

Visai atsitiktinai užtikau knygyne ir žinoma tuojau pat nusipirkau. Su šiek tiek nusivylimo - kodėl knyga tokia plona?… Bet skaitant supratau - nėra ko priekaištauti genijams - jie tikrai geriau negu aš žino, kokio storumo knyga turi būti. Romanas nedidelis, bet labai koncentruotas. Apimantis tiek praeitį, tiek ateitį. Bet galiausiai visa tai kalba apie dabartį.

Sunku papasakoti apie ką knyga. Bet verta skaityti. Gal net šiek tiek privaloma. Kad suprastum, kas vyksta ar gali įvykti. Pilna minčių, kurios vertos paskui cituoti. (Bet tikrai negaliu perrašyti knygos!)

Pasakyti, kad patiko - tai pasakyti per mažai. Privertė galvoti ir suprasti. Tikėtis, kad vis dėlto ateitis bus kitokia.

Meilė yra pavasaris po žiemos. Ji ateina užgydyti gyvenimo žaizdų, padarytų nemeilės šalčio.

…kraštutinis smurtas, vadinamas visa aprėpiančiu ir dažnai netiksliu terminu “terorizmas”, itin traukia vyrus, kurie arba yra skaistūs, arba negali susirasti partnerių seksui. Frustracija, keičianti mąstymą, ir ją lydinti žala vyriškai savimeilei prasiveržia įniršiu ir prievarta. Vieniši nusivylę jauni vyrai, susiradę mylinčias ar bent geidžiančias ar bent mažų mažiausiai noringas sekso partneres, liaujasi domėtis savižudžių diržais, bombomis, rojaus skaistuolėmis ir renkasi gyvenimą.

…pasakoti istoriją apie praeitį - tai pasakoti istoriją apie dabartį.

…labai greitai uždraudė <…> moterų veidus, moterų kūnus, moterų išsilavinimą, moterų sportą, moterų teises. Mielai būtų uždraudę ir pačias moteris, bet net jie suprato, kad tai vargu ar įmanoma, todėl pasitenkino, kuo labiau apsunkinę moterims gyvenimą.

Rodyk draugams

Alessandro Baricco CITY

-…pažįsti mano buvusią žmoną, ji buvo tikras pinigų siurblys, siaubas, nuolat kartodavo, kad neturi pinigų apsirengti, netikėdavau, leisdavau jai kalbėti, bet ji primygtinai kartodavo, jog neturi pinigų apsirengti, patikėjau, kai pamačiau jos nuotraukas Playboy žurnale…

Neseniai radau nuomonę, kad Alessandro Baricco tobulai tinka nurodyti, kaip mėgstamiausią rašytoją. Galiausiai, yra daug žmonių, kurie tai pasakytų nuoširdžiai, o ne tik netikėtai užklupti su klausimu, į kurį privalu atsakyti. Bet tarp jų nėra manęs. O priežastis gali pasirodyti keistoka - kai skaitau Baricco knygas, man atrodo, kad rašytojas mane apgaudinėja.

Kad ir City. Skaičiau, nes radau daug teigiamų rekomendacijų. Ir dar - aprašymas gražus, patrauklūs veikėjai, ir tos supintos kelios istorijos romane - visa tai puiku. Bet ar tai tikra? Ar tai tikrai geras kūrinys? Gal net genialus? Ar tik graži apgaulė? Puikus apvalkalas, bet tuščias vidus?…

Nežinau, koks atsakymas. Ir todėl sau pažadėjau - daugiau šio rašytojo kūrinių aš neskaitysiu.

Rodyk draugams

Jose Saramago AKLUMAS

Paprasta ir geniali knyga. Joje aprašoma visuomenė, kurios žmonės netenka regėjimo. Romano paprastumas tame, kad tiesiog įdomu skaityti, kas darosi su tais žmonėmis, kaip jie tvarkosi su juos ištikusia bėda. Net neieškant kokių tai paslėptų minčių. O genialumas - žvelgi giliau, ir tai sukrečia, kaip tai realu ir tikra.

Knyga paliko tokį didelį įspūdį, kad aš beveik iš tikrųjų sulaikiusi kvapą perskaičiau paskutinius puslapius - kaip ji gali baigtis? Ar pabaiga pateisins lūkesčius? Ypač, kai aš pati niekaip neįsivaizdavau, kokia ji gali būti. Bet vėlgi paprasta ir įtikinama.

Man patiko ir neįprastas rašymo stilius. Nors priešlapyje užsiminta, kad rašytojas nelabai sutarė su skyrybos ženklais. Bet galima rasti išeitį - pasiusti velniop visas skyrybos taisykles ir išrasti savo rašymo stilių.

Rodyk draugams

Victoria Hislop GIJA

Yra tokių keistų knygų, kad kol jas perskaitai, tai iš tikrųjų perskaitai daug daugiau. Ir aš kalbu visai rimtai, ir jokia čia perkeltine prasme. Tikrai, kol perskaičiau šiąją, tame tarpe buvo daug daug kitų knygų.

Netgi maniau, kad tai bus knyga, kurios neperskaitysiu, bet įpusėjus buvo gaila neužbaigti. Ir knyga nuosava. Iš mano bibliotekoje esančių knygų esu neperskaičiusi iki galo gal tik kokių dviejų. Ir tai man yra priekaištas nuolat esantis prieš akis.

Rodyk draugams

Andrius Tapinas VILKO VALANDA

- Manai, man rūpi tik pinigai? Labai klysti. Man rūpi ir šitas miestas. Be tokių kaip jūs ir be tokių kaip aš jis neišgyventų. O mes neišgyventume be miesto.

Be galo ilgai delsiau po to kai perskaičiau.

Kelios dienos iki Kalėdų. Šį kartą maniau, kad Kalėdų Senelis manęs neaplankys. Pati jo visai nelaukiau. Ir dar labiau nenorėjau būti kažkam Snieguole. Bet kadangi žinojau, kad Kalėdų Senelis neabejotinai pasirodys, turėjau kažką daryti. Knyga visada yra gera dovana, ar ne? Bet kad tuo įsitikinčiau, reikėjo pirma pačiai perskaityti. O kadangi padariau tai per tikrai trumpą laiką, knyga turi bet vieną privalumą - lengvai skaitoma.

Turi ir daugiau privalumų, bet čia aš sustoju ir imu mąstyti. Jau beveik du mėnesius, cha cha. Gerai, galiu užmiršti, kad autorius lietuvis, bet romanas apie Vilnių. Ir visai nesvarbu, kad apie tokį, kokio niekada nebuvo. Visi tie tautiniai dalykai trukdo vertinti. Bet ar būtinai turiu tai padaryti? Juk man patiko.

Rodyk draugams

Ričardas Gavelis VILNIAUS POKERIS

Buvo sunku.

Kad Kristinos Sabaliauskaitės “Danieliuje Dalboje” minimas Ričardas Gavelis, atspėjau tik iš išvaizdos aprašymo. Nieko iki šiol nebuvau skaičiusi. Bet jei jau šis rašytojas vertas būti rašytojų prieglobstyje, turiu su juo susipažinti.

Bibliotekoje nustebau - kiek daug Gavelis yra parašęs. Pasiėmiau knygą, kurios pavadinimas buvo girdėtas. Pradėjau skaityti - ir didžiulis nusivylimas. Nieko aš čia nesuprantu, man neįdomu, mesiu. Nes pati pradžia - tai maždaug puslapio ilgio skyreliai, kurie man niekaip nesiriša ir niekaip nesuprantami. Bet pasitikėjimas Kristina vertė skaityti toliau. Ir už tai buvo atlyginta. Maždaug penkiasdešimtajame puslapyje tekstas pradeda rištis, atsiranda supratimas ir skaitymo malonumas.

Bet jau sakiau - buvo sunku. Ne tik pradžioje. Visa knyga sunki. Tai yra, ne tokia, kuri skirta patirti skaitymo malonumą. Greičiau jau skirta mąstyti, intriguoti, šokiruoti. (Aš bent jau tai pasipiktinau, kai rašytojas Vilnių prilygino ekshibicionistui rodančiam storą buką falą (Gedimino pilį)).

Tai trečias per neilgą laiką mano pažintas Vilnius (kiti - K. Sabaliauskaitės ir J. Kunčino). Nežinau, kuris iš jų yra tikras, kuris geriausias. Visi rašytojai pabrėžia Vilniaus išskirtinumą, ir aš pradedu tuo įtikėti.

Tikrai buvo labai sunku, bet aš džiaugiuosi, kad perskaičiau.

…o aš galvojau apie Dariaus ir Girėno kompleksą, amžinąjį mūsų kompleksą, jį sukūrė dar Vytautas Didysis, praradęs Lietuvos karūną paskutiniausią akimirksnį, kai viskas, rodės, buvo jau beveik įvykę. Tai tikrai mūsų autentiškas, iš nieko neskolintas kompleksas. Lygiai taip Darius su Girėnu pirmieji skrido per Atlantą - viską padarė, didvyriškai nugalėjo sunkumus ir tėškėsi į žemę per trejetą žingsnių nuo namų. Lygiai taip dabar elgėsi krepšininkai - perskrido savus atlantus, nugalėjo sunkumus ir ūmai pristigo dvasios per vieną žingsnelį nuo tikslo. Visi mes netenkam karūnos paskutiniausią mirksnį, visad teškiamės į žemę per tris žingsnius nuo namų.

P. S. Ar visos R. Gavelio knygos tokios? Kurią reikėtų skaityti dabar?

Rodyk draugams

Jurgis Kunčinas TŪLA

Po dviejų perskaitytų puslapių pati su savimi susilažinau - kiek dar jų pajėgsiu perskaityti? Bet perskaičiau dešimt, paskui dvidešimt, o paskui jau nebežiūrėjau kiek - skaičiau ir mėgavausi. Knyga tapo tikru atradimu - apie meilę, miestą, klajones, neviltį, skurdą, “anuos” laikus ir … meilę.

Užtat bažnyčios. Jos jei ir nepriversdavo suklupti ir sudėti pamaldžiai rankas, tai bent, jau sakiau, pakeldavo mano akis aukštyn; anuo metu tai buvo labai daug, bent man.

Visas romanas - tai Tūlos knyga, laiškas Tūlai, apie Tūlą. Viskas su ja susiję, ja prasideda ir pasibaigia. Skaitant buvo ir liūdna, ir graudu, buvo gražu, fatališka ir mistiška. Beviltiška, ir gal net kartais pikta. Bet taip buvo, ir taip turėjo būti.

Ne, jis nesiruošė pradėti gyvenimo iš naujo ar bent nuo pusės.

Knyga liūdna ir beviltiška. Bet man labai patiko pabaiga, kada ateina susitaikymas, ramybė ir viltis. Gal ne herojams. Gal skaitytojai.

Aš nežinau, kas bus toliau, bet tai, kas atsitiko, nuostabu!

Aš nežinau, ar ryžčiausi kam nors rekomenduoti, bet jeigu norite perskaityti labai gražų lietuvių rašytojo romaną apie meilę - šis labai tinka.

Rodyk draugams