BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Jean M. Auel PIRMYKŠTĖ MOTERIS Mamutų medžiotojai (3)

Štai po ilgo laiko ir trečioji serijos knyga. Bet kai esi priklausoma nuo bibliotekos, taip kartais būna. Tik kad su kiekviena knyga viskas po truputį blogėja. Pirmoji buvo labai įdomi, antroji irgi nieko, o trečioji vos ne nusibodo. Ir pagrindinė bėda yra vyriškis, kurį rašytoja nuskyrė Ailai kaip jos antrąją pusę. Jau antrojoje knygoje paniekinamai pavadinau profesionaliu nekaltybių atėmėju. Trečiojoje dalyje jis visiškas mėmė. Jei jau lemta jam būti Ailos obuolio pusele, ar neturėtų jis bent truputį labiau ją suprasti? Dabar visa atsakomybė dėl šių santykių gula ant Ailos pečių.

Aš suprantu, kad rašytojai reikėjo kurti intrigą, bet visa knyga tėra dviejų žmonių nesugebėjimas susikalbėti.

Jie žvelgė vienas į kitą, geidė vienas kito, juos traukė vieną prie kito. Deja, jų tylūs meilės šauksmai neišgirsti dingo nesusipratimų ir kultūriškai įsišaknijusių įsitikinimų triukšme.

Rodyk draugams

William Somerset Maugham AISTRŲ NAŠTA

Jo lūpos nebuvo sutvertos šypsenai.

Vienas iš didelių gyvenimo džiaugsmų yra stora, įdomi, įtraukianti knyga. Tai būdas gerai praleisti laisvalaikį, pabėgti nuo gyvenimo negandų, nesijausti vienišam, nenuobodžiauti ir prasmingai leisti laiką. Aš tikrai pritariu knygoje rastai minčiai, kad knyga - tai priebėga nuo gyvenimo negandų.

Nejučiomis jis įgijo puikiausią įprotį pasaulyje - skaityti.

Romane pasakojama jaunuolio gyvenimo istorija. Skirtingai nuo kitų panašaus tipo knygų, kur vaikystė ir jaunystė būna įdomi, o pradėjus brandai jau nebelabai, čia įdomumo lygis išlieka vienodas per visą kūrinį. Knyga baigiasi vestuvėmis. Esam pripratę, kad tai laiminga pabaiga moterims. Bet tiesa yra tai, kad tai nėra pabaiga nei vyrams, nei moterims. Romane daug autobiografinių detalių, ir užvertus paskutinį puslapį, remdamasi rašytojo biografija, manai, kad žinai, kas buvo toliau. Ir tai guodžia, nes šiuo atveju vestuvės man nebuvo geriausia pabaiga.

Savo veido prakaite valgysi duoną - tai buvo ne prakeiksmas žmonijai,  o balzamas, sutaikąs žmogų su būtimi.

Rodyk draugams

Stefan Zweig PERMAINŲ SVAIGULYS

…kad bent kartą nereikėtų stoti dvikovon su žadintuvu, tuo nuolat persekiojančiu miego žudiku…

Šitas rašytojas tikrai gerai pažinojo moteris ir mokėjo aprašyti tai, ką žinojo.

Pagrindinė herojė - dvidešimt aštuonerių metų mergina. Neseniai baigėsi pirmasis pasaulinis karas, atėmęs jos jaunystę. Dabar ji slaugo sunkiai sergančią motiną ir dirba provincijos pašte. Atrodo, nebeliko nei norų nei jausmų - tik senmergystė. Jos patirtys, poelgiai ir mintys dažnai man buvo labai suprantamos. Nors ir esu iš kito laikmečio, kitų papročių, ir net mano materialinė padėtis daug geresnė, per savo gyvenimą teko turėti nemažai panašių patirčių.

Aš neklausinėju savęs, kodėl ne aš jo vietoje, o tik kodėl ir aš negaliu to turėti.

Knyga turi pabaigą. Ir kaip tokiai knygai pabaiga yra puiki. Bet paskutinis Kristinos taip reiškia, kad prasideda kitas etapas. Ir aš labai norėčiau apie perskaityti. Nors ir žinau, kad tęsinio nėra.

- Taip!

Rodyk draugams

Jane Austen ĮTIKINĖJIMAS

Aš skaitau J. Austen knygas, bet šiuo atveju filmai man patinka labiau. Gal todėl, kad labiau pritaikyti mūsų laikams, turintys daugiau feminizmo. Nes man vis dėlto sunku suprasti, kaip turtą gali paveldėti tik sūnus (o jei sūnaus nėra, artimiausias vyriškos lyties giminaitis), bet tik ne dukros. O moteriai vienintelis galimas būdas susitvarkyti gyvenimą - sėkmingos vedybos.

Gal todėl mėgstamiausia ekranizacija - Sense and Sensibility”. Nes kūrėjams pavyko ne tik sukurti tikrai feministinį filmą, bet ir kartu puikiai atkurti J. Austen romaną.

Anos siela troško tylos ir vienatvės, kokią galima rasti tik nemažoje draugijoje.

O knyga - tai beveik detektyvas. Už ko ištekės Ana?

Rodyk draugams

Robert James Waller MADISONO APYGARDOS TILTAI

Tęsiu sąrašą knygų, kurios mane nuvylė. Nes pirma pamačiau filmą, ir jis pasirodė geresnis negu knyga. (Primenu, kad didžiausias visų laikų nusivylimas yra “Anglas ligonis”).

Būna kūrinių, kuriems užtenka kelių sakinių ir negali atsipeikėti, kaip gražu. Bet yra ir tokių, kur keli šimtai puslapių, o skaitai ir jaudiniesi, kad tik per greitai nepasibaigtų. Ir kartais tai nesutampa. Ir štai pastarasis variantas - tik pusantro šimto puslapių. Bent jau man atrodė, kad jų turėjo būti gerokai daugiau.

Perskaičiau per dvi dienas. Taigi nors nusivyliau tai ilgai netruko.

Daugelis vyrų - netikę meilužiai, sako moterys, taigi nedaug bus prarasta, kai seksą pakeis mokslas…

Ir vis dėlto kas yra geriau - ar niekada nemylėti, ar mylėti TAIP?

Daugiau metų, negu gyvenu šiame pasaulyje, aš kritau nuo krašto kažkokios didžiulės aukštumos laike atgalios. Ir visus tuos metus aš kritau tavęs link.

Rodyk draugams

Jess Christian Grøndahl LUKA

…būti geidžiamam - elementari žmogaus teisė.

Kažkada tiesiog medžiojau XX amžiaus aukso fondo knygas. Atrodė kaip garantas - kad bus gera knyga. Viltys ne visada būdavo pateisinamos, bet serija man patiko. Kai nežinodavau, kurią knygą pasirinkti, eilutė viršelyje pasufleruodavo.

Moteris po avarijos pakliūva į ligoninę. Užsimezga ryšys su gydančiu gydytoju. Artumas ateina per pasakojamas istorijas apie savo gyvenimą. Kaip ir pokalbis - knyga nėra chronologinis gyvenimo atpasakojimas. Bet tai netrukdė. Net stebėtina, kaip nebuvo jokios painiavos, nors tvarkos taip pat nėra.

Galima atskirti - yra Lukos ir yra Roberto linija. Robertas man pasirodė nuobodokas. Net atrodo, kad kai kurios istorijos įterptos tik todėl, kad būtų daugiau puslapių.

O Luka miega su kiekvienu sutiktu vyru - o gal tik apie tokius pasakoja? Kartais įvairovės dėlei tikiesi, kad šį kartą nieko nebus. Bet Luka traukia visus vyrus, ir pati atstumia tik patėvį. Nors “sirgau”, kad bent čia nebūtų klišinės situacijos. Bet rašytojo standartais tai neišvengiama.

Išskirtinis yra gydytojas Robertas. Galbūt čia galutinė stotelė?

Knyga nėra tokia, kurią norisi skaityti neatsitraukiant. Skaitosi ramiai ir lengvai. Bet gerai, kad perskaičiau.

Rodyk draugams

Jean M. Auel PIRMYKŠTĖ MOTERIS Arklių slėnis (2)

Keturkojai plėšrūnai prisitaiko prie aukų aplinkos. Aila ir jos rūšis pritaiko aplinką sau.

Iš karto turiu pasakyti, kad pirmoji knyga patiko labiau. Skaitant pirmąją nesunku buvo patikėti, jog tikrai kažkada taip galėjo nutikti. Rašytoja skyrė dėmesį ne tik veiksmui, bet ir papročių aiškinimui, supažindinimui su mūsų protėviais.

Gi antrojoje paraleliai eina su veiksmai - Aila bando išgyventi viena, o jai skirtasis vyras keliauja per žmonių bendruomenes, kol likimas juos suveda. Čia man trūko aiškumo. Nes be jokių aiškinimų atsiduriame pirmykštėje žmonių bendruomenėje - bet o kas? kodėl? kaip? Tą tenka nutuokti apgraibomis. Apskritai ta dalis priminė Edgaro Barouzo knygas - panašu į tikrovę, bet vis tiek žinai, kad tai rašytojos fantazija.

Kaip ir žmonės: vieni geriau auga draugijoje, stengdamiesi pranokti kitus, o kitiems reikia stiebtis atskirai, nors gali jaustis vieniši. Tiek viena, tiek kita yra vertinga.

Man įdomiausia buvo skaityti, kai du veiksmai susilieja į vieną - po Ailos ir Jolandaro susitikimo. Ir nors jie užtrunka bandydami suprasti vienas kitą - manau, net labiausiai suvaržyti šiuolaikiniai žmonės, ką ten tuometiniai, būtų susipratę daug lengviau, bet ta knygos dalis buvo labiausiai jaudinanti.

- Atsiprašyti. Tai irgi mandagybė, tiesa? Paprotys? Jondalarai, ką gero duoda tokie žodžiai, kaip “atsiprašau”? Jie nieko nepakeičia, nesijaučiu nė kiek geriau.

Ir galiausiai pamąstymui nuteikė mintis, kaip pakeitė žmonių santykius supratimas, kad ir vyras prisideda prie kūdikio pradėjimo. Iš visų Ailos atradimų šitas ateities žmonijai vis dar turi daugiausia  įtakos.

Kad būtų sūriau, prisirinko šalpusnių, žalumynams - dilgėlių, burnočių, gaivių kiškiakopūsčių, o lenktažiedžių česnakų, bazilikų ir šalavijų dėl skonio. Dūmai taip pat jo pridės, o pelenai suteiks druskos prieskonio.

Rodyk draugams

Jean M. Auel URVINIO LOKIO GENTIS (1)

Skaityti knygų serijas ir tęsinius man nelabai patinka. Nes atsiranda papildomas įtampą keliantis įsipareigojimas perskaityti viską. O jei man nebepatiks? Arba laiku negausiu kitos knygos? Galvojau, kad čia bus trys knygos. Tik paskui sužinojau, kad iš tikrųjų yra šešios. Pirmoji pasirodė įdomi, lengvai skaitoma, tai tęsiu toliau.

Neandertaliečiai randa ir priglaudžia žmonių vaiką - mergaitę. Bet man per visą skaitymo laiką Aila atrodė kaip mūsų laikų mergaitė laiko mašina nuskraidinta pas urvinius žmones. Nors aš pati visada sau sakau skaitydama apie laikus, gerokai nutolusius nuo mano laikotarpio, kad galbūt tada taip ir nebuvo kalbama, mąstoma, elgiamasi, bet vis dėlto jaučiama taip pat. Ar ne?

Plokšti tamsios neraugintos duonos kepalai kepė ant karštų akmenų prie laužo. Kitame puode virė burnočiai, ėriuko ketvirtis, jauni dobilai ir kiaulpienės lapai, paskaninti šalpusniu, o prie kito laužo garavo padažas iš džiovintų, keptų obuolių, sumaišytų su laukinių rožių žiedlapiais ir dėl laimingo atsitiktinumo rastu medumi.

O jie visai skaniai valgė, ar ne?

Vis dėlto susirinkusieji sunaudojo visus sausuolius ir iškirto netoliese žaliavusius medžius, kurie ataugs tik per kelerius metus.

Ir jau tada žmonės niokojo gamtą ir buvo jos priešai.

Rodyk draugams

Gillian Flynn DINGUSI

Taip jau atsitiko, kad prieš keletą metų pirmiausia pamačiau filmą. Taigi, kai skaitau knygą, žinau, kas bus toliau. Ir čia turiu nusilenkti rašytojos talentui - nepaisant to tekstas jaudina, ir tą akimirką, kai skaitau, aš tikiu tuo, kas tame puslapyje parašyta.

Skaitydama prisiminiau prieš kurį laiką skaitytą “Pasikalbėkime apie Keviną”. Net pasitikrinau - gal ta pati rašytoja? Ten siekiant šokiruoti aprašomi motinos ir sūnaus santykiai, čia sutuoktinių. Puikiai žinau, kad gyvenime visko būna, bet dviem žmonėms nusprendus susieti gyvenimus linkime, kad jie gyventų ilgai ir laimingai. Čia iš karto aišku, kad taip nebus. Bet galiausiai atrodo, kad kiekvienas gavo tai, ko nusipelnė.

Ir jei dabar manęs koks nors žmogus paklaustų - ką skaityti? Bet koks žmogus - nepažįstamas, o gal kaip tik labai artimas, skaitantis, o gal per gyvenimą tik porą knygų perskaitęs, nesvarbu - pirmoji rekomendacija, atėjusi į galvą, būtų ši.

Sutuoktiniai žino viską iki smulkmenų. Jeigu ji, kad nubaustų draugę, su kuria draugystė truko kelis mėnesius, nusivertė nuo laiptų, ką ji padarys vyrui, kuris buvo toks kvailas, kad vedė ją?

Rodyk draugams

Vera Henriksen VIKINGŲ DUKTĖ

Šitą knygą gavau dovanų iš davatkiškų pažiūrų tėvų draugės. Kai mamos paklausiau - kokiu tikslu? - ai, ji pati tikriausiai gavo dovanų, bet kadangi knygų neskaito, tai atidavė.

Savo gyvenimo ir likimo nepavedu niekam, svarbiausia - mano valia ir gyvenimo būdas, tai ir yra laimė, o ją pats susikuriu.

Daug nesitikėjau - ir buvau teisi ir neteisi vienu metu. Romane vaizduojamas laikotarpis, kai norvegų pagonys virto krikščionimis. Ir nemažai puslapių skiriama dvasiniams ieškojimams, religiniams pokalbiams, abejonėms ir apmąstymams. Ir tiesą sakant būtent šitie puslapiai vargino. Net kilo minčių - ar tikrai to meto žmonės galėjo taip kalbėti ir mąstyti? Jausti - taip, dėl to aš nesiginčiju. Bet kalba retkarčiais net labai sudėtinga. Nors gal man trūksta išsilavinimo ir turiu per mažai žinių.

O kita knygos dalis irgi buvo nuobodoka. Bet jei jau perskaičiau iki galo, tai nebuvo taip jau prastai.

Rodyk draugams