BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Jurga Ivanauskaitė MIEGANČIŲ DRUGELIŲ TVIRTOVĖ

…yra du gyvenimo tarpsniai: jaunystė ir daržas. Taigi man jau prasideda daržas.

Net pačiai keista, kaip įnikau į Ivanauskaitės knygas. Traukia ne pačios knygos, bet asmenybė. Ir gaila, kad priartėti beliko vienintelis būdas - knygos.

O jos, nors dauguma puikios, bet kartu lietuviškai niūrios. Herojai patiria visas galimas negandas. Kas turi nutikti blogo, tikrai nutiks. Todėl knygos pabaigoje žyptelėjęs vilties spindulėlis atrodo kaip pati geriausia pabaiga.

Aišku, galite prieštarauti - yra daugybė knygų su daug blogio ir mažai vilties. Bet tai užsienietiškas, tai yra tolimas, blogis. Tai tik kitoks pasaulio pažinimo būdas. Juk dėl to ir skaitome - dėl pramogos ir žinių.

O čia artimas blogis. Kuriam nereikia knygos - jis yra už sienos, gatvėje, žinių portaluose, gal net šalia.

Naktį danguje spindi kačių akys.

Bet knyga labai patiko.

O gal laikas stovi vietoj ir ėda erdvę lyg paveikslą su aibe gyvų ir negyvų pavidalų, kramsnoja ją it kino juostą su mūsų visų, net akmenų ir planktono, likimų filmais. Nakties tyloj, kai kankina nemiga, puikiai girdžiu, kaip grikši laiko dantys ir kaip tai, kas sukramtyta, gurguliuodamas virškina jo skrandis. Laikas šika nematomais blynais ir spiromis, o mes tai vadinam istorija ir prisiminimais.

Rodyk draugams

Marianne Fredriksson ANA, HANA IR JOHANA

Tai tik įrašas skirtas pažymėti, kad perskaičiau.

Per savo gyvenimą esu skaičiusi nemažai pačių įvairiausių giminės, moterų istorijų. Ir nepastebėjau, kad ši būtų buvusi kuo nors išskirtinė, kad dabar galėčiau papasakoti kažkokius išskirtinius įspūdžius. Ne. Bet nors kažko išskirtinio ir nėra, bet patiko.

Rodyk draugams

Peter Prange PASKUTINIS HAREMAS

Atvirai kalbant, tikėjausi, kad tai bus lengvas romanas apie moteris, meilę, vyrus, šiek tiek istorinių detalių ir haremo gašlybių. O pasirodė, kad negavau beveik nieko, ko tikėjausi. Pačio haremo čia buvo labai mažai. (Nusivilimas)… Paskui prasideda istoriniai motyvai ir daug žiaurumų. Tikrai nebūčiau skaičiusi, jei būčiau žinojusi, kas laukia! Vietomis buvo beveik negera, kad skaičiau tik viena akimi. Ir pagaliau laiminga pabaiga. Ne saldi. Bet tokia daugiau reali.

Taigi, nors knyga nepateisino mano lūkesčių, bet ji nėra bloga. Kai kam tikriausiai būtų net labai gera. Gal pasirodys juokinga, bet dabar manau - kodėl aš ją skaičiau?…

Rodyk draugams

Laura Esquivel KAIP VANDUO ŠOKOLADUI

Mane patraukė pavadinimas. Nesu tikra, kad suprantu, ką tai reiškia, bet suprantu tai, kad tai gražu. Kartais to pakanka, kad pasirinkčiau knygą.

Knygą su dvylika sudėtingų kaip gyvenimas receptų, keistomis taisyklėmis ir stipriomis moterimis. Bet ar jos turi pasirinkimą, kai vyrai tokie silpni?

Pagrindinė herojė turi mylimąjį, bet jai uždrausta ištekėti. Dėl labai keistos ir kartu kvailos priežasties. Mylimasis pasirodo esąs tikras mėmė, nes negavęs mylimosios veda jos vyresniąją seserį. Ir dar kaip jis aiškinasi! Prakeikčiau ir užmirščiau tokį vyrą.

Čia labai svarbus maistas. Kilo noras pagal kurį receptą gaminti, bet supratau, kad tai man per sudėtinga. Nes tai ne tik patiekalo aprašymas - tai herojų meilės, neapykantos, baimės, aistros, draugystės, šeimos ryšių, papročių išraiška.

Ir vis dėlto kažko trūko…

Rodyk draugams

Pierre Choderlos de Laclos PAVOJINGI RYŠIAI

Laiškų romanai turi to žavesio, kurio kitose knygose nėra. Gal kalta pati skaitytoja - skaityti svetimus laiškus - didelė, bet saldi nuodėmė. O gal tai iliuzija - kad tai atviriausias iš visų literatūros žanrų.

Kaip ten bebūtų, pradžia man nepatiko. Gal kalta pretenzinga kalba, o gal patys herojai - koks gali būti įdomumas, kai svarbiausi interesai yra meilės nuotykiai ir reputacija visuomenėje.

Padėjau kaip neskaitomą. Paskui pradėjau vėl. Iš pradžių susidūriau su tais pačiais sunkumais, bet kuo toliau, laiškas po laiško… aš nebesustojau iki finišo.

Didžiausią įspūdį paliko markizės de Mertej personažas. Jis neigiamas (rašytojui juk reikėjo atpirkimo ožio), bet kartu kokia tai buvo protinga, graži, sukta ir žiauri moteris. Man smalsu, ką ji būtų galėjusi nuveikti, jei interesai būtų buvę ne tik meilės nuotykiai bei padėtis visuomenėje.

Aš Jus myliu lyg jau būtumėte tapusi išmintinga.

Epistolinio romano šedevras - tai jau tikrai.

Rodyk draugams

Ha Jin LAUKIMAS

Tai tikriausiai pati keisčiausia mano kada nors skaityta meilės istorija. Apie kiną kariškį gydytoją, aštuoniolika metų laukiantį, kol galės išsiskirti su savo žmona ir vesti mylimą moterį. Žmona gyvena kaime, rūpinasi jo namais ir šeima, jis ją aplanko kartą per metus, kiekvieną kartą kalbina skirtis, bet galiausiai vėl viskas lieka taip pat. Tuo metu mylimoji kantriai laukia. Jie abu laukia - susitinka tik darbovietėje, nesimyli, net nesibučiuoja ir nesiliečia,  vengia apkalbų, laikosi taisyklių - taip liepia partija.

Dėl jos aš kaulėtas ir išblyškęs,

Bet nesigraužiu, kad mano drabužis

Kas dieną man vis laisvesnis.

Mane labiausiai tai ir intrigavo - kas bus, kai jie pagaliau susituoks? Kai nebereikės laukti? Tai nėra romanas su laiminga pabaiga. Realiai ji ir nelabai galima. Tai puikiai parašyta knyga apie neįprastus žmonių tarpusavio santykius, kur svarbiausias yra laukimas.

Rodyk draugams

Jun’ichiro Tanizaki KATĖ, VYRAS IR DVI MOTERYS

Aš nelabai daug žinau apie Japoniją, bet mane ji žavi mažyčiais elegantiškais dalykėliais. Maži nameliai su mažais kambarėliais, kuriuose tegalima sėdėti, judesius varžantys tradiciniai rūbai, kad judėtum pamažu, valgymo lazdelės, kad imtum maistą mažais kąsneliais, ir pasisotinti užtektų mažo dubenėlio maisto. Jie specialiai keliauja pasigrožėti žydinčiais medžiais ar krentančiais lapais. Tai juk gražu, ar ne!

Ir dar mane žavi sugebėjimas pažvelgti į situaciją visai kitaip, neįprastai. Negaliu įsivaizduoti europiečio ar amerikiečio rašytojo sukurto meilės keturkampio, kuriame buvusioji ir esančioji žmonos pralaimėtų kovą dėl vyro meilės katei…

Rodyk draugams

Gárdonyi Géza ILGAPLAUKĖS PAVOLINGOS! Senbernių istorijos

Vaiko akys - lyg krištolinis šaltinis: įžiūrėsi kiekvieną akmenėlį, kiekvieną šiaudelį.

Moters akys - kaip kalnų ežeras: atspindi dangų ir į jį žiūrintį žmogų, bet kas jo gelmėse - paslaptis.

Pirmas įspūdis neigiamas - kodėl būtent ilgaplaukės? Paskui paaiškėja, kad tai moters sinonimas - tais laikais, kada parašyta knyga, visos augino kasas.

Siužetas paprastas - Kūčių vakarą senberniai pasakoja, kodėl jie vis dėlto nevedė… Ir čia prasideda smagumas - tai dvylika smagių, linksmų, liūdnų, graudžių, romantiškų istorijų. Ir tryliktoji - užbaigianti ir įprasminanti. Pabaiga nėra labai originali, bet graži ir tinkama. Man patiko.

Rodyk draugams

Françoise Sagan ŠILKINĖS AKYS

Mano namuose siaubingai šalta. Aš nebesupratu, ar aš tokia jautri šalčiui, ar termometras nesąmones rodo, ar tikrai taip šalta, bet man negera. Nesinori nieko imtis, o lova atrodo mano geriausia draugė.

Keli savijautą gerinantys veiksniai - pipirmėčių arbata, vilnonės kojinės ir šis F. Sagan atsitiktinai rastas apsakymų rinkinys. Neišpasakytai patiko.

- To jau per daug! - pareiškė ponia Ksimenestr. - Ar bent esi tikras, kad tas padaras nepasiutęs?

- Tokiu atveju jūsų būtų dvejetas, - šaltai atsiliepė ponas Ksimenestras.

Devyniolikoje apsakymų - visa vyrų ir moterų santykių gama. Net neįtikėtina, kad tiek gali būti.

…visada pasirengęs apginti ją fiziškai ir - taip pat fiziškai, nors kitaip - ją pulti.

Rodyk draugams

Tahar Ben Jelloun ŠVENTOJI NAKTIS

Jei rašytojas prancūzų kilmės, o jo romanas apdovanotas kokia nors premija - man tai tampa antirekomendacija skaityti tą knygą. Nes jau kelintas nusivylimas iš eilės.

O juk knyga visai gera. Tik aprašymas žadėjo moters, augintos kaip berniukas, gyvenimo istoriją. Man tai ir buvo įdomu - kodėl, kas, kur, jausmai, buitinės smulkmenos, šeima, aplinkinių reakcijos. Realiai gi pateikiama istorija jau po visko, Ir daugiau tai ne realūs įvykiai, o vizijos ir sapnai.

Jei būčiau žinojusi, ko turiu tikėtis, būčiau neskaičiusi.

Rodyk draugams