BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Romain Gary (Emile Ajar) GYVENIMAS DAR PRIEŠ AKIS

Puikus pavadinimas metų pabaigai ir naujų pradžiai. Teikiantis vilties.

Daugiau apie knygą kažin ko pasakyti negaliu, perpasakoti turinį neturiu jokio noro, tai pateiksiu šiek tiek praeitų metų statistikos.

Kurgi ne! “Nereikia bijoti” - tai patarimas debilams. Ponas Chamilis visada kartodavo, kad baimė yra pats patikimiausias mūsų sąjungininkas ir kad vienas Dievas žino, kur mes be jos nueitume, jūs jau patikėkite mano, senio, patirtimi.

Per metus perskaičiau keturiasdešimt šešias knygas. Daugiau nei pernai. Metų rašytojas Romain Gary. Pradėjau nuo vienos knygos, dabar baigiu perskaityti visas lietuviškai išleistas. Ilgiausiai skaityta, bet ne daug ką palikusi - Clarissa Pinkola Estes, Ph. D. “Bėgančios su vilkais”. Metų knyga - Nikos Kazantzakis “Graikas Zorba”. Perskaičius paliko daugiausiai minčių, o per Kalėdas padovanojau vienam vyriškiui vietoj vadovėlio - kaip reikia gyventi.

Ponia Roza sako, kad gyvenimas gali būti labai gražus, tik nieks jo dar iš tikrųjų neatrado, ir kad to belaukiant reikia gi kažkaip stumti dienas.

Rodyk draugams

Romain Gary (Emile Ajar) MEILUTIS SMAUGLIO VIENATVĖ PARYŽIUJE

- Viskas dėl rožių. Jų žiedlapiai rausvi kaip ir šyknaskylės raukšlelės, iš čia ir radosi poetinis įvaizdis - rožės žiedlapis.

Tiek pastarasis romanas, tiek “Dangaus šaknys’ rašyti prieš kelis dešimtmečius. Tai tikrai nėra mėgstamiausi šio rašytojo kūriniai, bet abu pribloškė aktualumu - tai kas atrodo tapo visiems svarbu ne taip jau seniai, pasirodo yra aprašyta jau seniai. Ekologija ir vienatvė.

…ir kad gamtos man jau pilna subinė, atsiprašant, ir kad man, po galais, reikia švelnumo, meilės ir draugystės.

Gal ne taip skaudžiai, bet ir aš susiduriu su tokiomis pačiomis bėdomis, kaip ir pagrindinis veikėjas. Todėl negaliu vertinti tik kaip grožinės literatūros ir rašytojo vaizduotės vaisiaus. Tai tikra. Aš žinau.

Kaip jautiesi, kai trūksta dar poros rankų, kad tave apkabintų. Kai iš atsitiktinių smulkmenų sukuri ištisus santykius su kitu žmogumi. Ponas Kuzenas gyveno Paryžiuje. Aš gyvenu gerokai mažesniame mieste. Bet užmegzti bent kiek artimesnius santykius bent su vienu kitu šių miestų gyventoju kartais būna taip sunku. Beveik neįmanoma. Žinau, kas yra vienatvė.

Žinau ir tai, kad meilė kartais būna abipusė, bet aš nepretenduoju į prabangą. Pirmoji būtinybė - turėti ką mylėti.

Rodyk draugams

Romain Gary MOTERS ŠVIESA

Trumpas kūrinys, bet man jis buvo labai sudėtingas. Daug dialogų, jie sunkiai suprantami. Ir turinys tik labai apgraibomis.

Ji jau sukosi eiti, ir aš išsigandau, kad įvyks blogiausia: kad mudu prasilenksime dėl comme il faut, dėl pagarbos padorumui ir visuomenės elgesio normoms.

Romanas - tai viena naktis. Vyras kankinasi, nes jo labai mylima žmona tuo metu žudosi, kadangi nebenori tęsti mirtinos ligos agonijos. Moteris, palaidojusi tragiškai žuvusią dukterį, bei besikankinanti su bepročiu vyru.

Suprasti viską, ką rašytojas norėjo pasakyti - man tai buvo per sudėtinga. Gerai, kad knyga - tik truputį daugiau nei šimtas puslapių. Daugiau būtų per daug.

Kaip galėtum atskirti tikra nuo netikra, kai miršti nuo vienatvės? Susitinki kokį nors tipą, pasistengi, kad jis atrodytų tau įdomus, išsigalvoji jį nuo pradžios iki galo, nuo galvos iki kojų aprengi dorybėmis, užsimergi, kad geriau jį matytum. Jis stengiasi tave suklaidinti, tu irgi.

Rodyk draugams

Romain Gary EUROPIETIŠKAS AUKLĖJIMAS

Pradėkim nuo to, kad knyga turėjo vieną prasčiausių viršelių per daugelį mano skaitymo metų. Kas galėjo sugalvoti uždėti nuogą moters nugarą ant romano apie antrąjį pasaulinį karą?

Kadangi to laikotarpio istorija man yra tamsus miškas, negaliu vertinti istorinių aplinkybių aprašymo. Veiksmas vyksta Vilniaus apylinkėse. Daug lietuviškų vietovardžių, bet nei karto nepaminėta Lietuva. Bet tuo metu ten buvo Lenkija. (Tikriausiai).

Knyga apie karą, pasipriešinimą, neviltį, bet kartu ir viltį, mišką, partizanus, vokiečius, šaltį, žiemą, badą ir bulves, meilę. Kaip gi be jos…

Kenčiant nebūna “paskutinio karto” ir viltis yra tik Dievo gudrybė siekiant žmonės įkvėpti drąsos naujoms kančioms pakelti.

Rodyk draugams

Romain Gary TOLIAU JŪSŲ BILIETAS NEBEGALIOJA

…ištikimybė man nebuvo koks nors išskirtinis sandėris, o tiesiog nuoširdus bendravimas laikantis tų pačių vertybių.

Dar viena vyresnio amžiaus vyro (knygoje tai pavadinta vakariniu nerimu) ir jaunos gražios moters meilės istorija. Man skaitant kyla klausimas - kodėl jie pirmą kartą tikrai įsimyli tik būdami brandaus amžiaus ir būtinai gerokai jaunesnę moterį? Esu skaičiusi nemažai tokių meilės istorijų. Ir nei vienos panašios su vyresne moterimi. Sulaukus tam tikro amžiaus moterims meilė nebeturi rūpėti. O jei rūpi, tai pamatuota ir išskaičiuota, be poezijos, aistros ir romantikos. Man neramu ir apmaudu - juk pati esu beveik vyresnio amžiaus moteris.

Daug ir laisvai kalbama apie seksą. Pradedant labai išsamiu gydytojo komentaru, o baigia kiekvienas mėgindamas įsimylėjusį vyriškį atvesti į protą. Gal tik prancūzai taip gali. Nes panašioje Hemingvėjaus istorijoje galime tik nujausti, kad gondoloje pulkininkas mylisi su Renata, ir tai jai nėra labai malonu. O Romain Gary pasakoja viską su visomis smulkmenomis. Ir vyriškio nerimą dėl to.

Ir tuo knyga labiausiai ir patiko. Beveik edukacinė. Daug sužinojau apie vidurio amžiaus krizės ištiktus vyrus. Ir kaip visada svarbiausias dalykas yra seksas. (Čia truputį ironizuoju).

Visada palaikiau labai gerus santykius su savo drabužiais: jie man buvo tarsi saugantis kevalas. Ne pro šalį būtų ir gera oda.

Rodyk draugams

Romain Gary LEDI L.

Švęsdama savo aštuoniasdešimtąjį gimtadienį ir aš noriu tokia būti. (O taip tikrai bus, nes tai pažadėjau 1993 metais minint mano senelio aštuoniasdešimtmetį).

…laikas nesendina, tik primeta įvairiausius vaidmenis.

Tęsiu pažintį su savo metų rašytoju. Šį kartą pagrindinė herojė moteris, pradėjusi gyvenimą Paryžiaus skurdžiausiame rajoje, o jubiliejų mininti kaip garsiausio Didžiosios Britanijos vardo ir didžiausių turtų savininkė. Nors amžius garbingas, bet širdis liko tokia pati - žiūrėdama į gausų sveikinančių anūkų ir proanūkių būtį smaginasi galvodama - o jei jiems dabar pasakyčiau tiesą…

Man tai buvo smagus, lengvas pasiskaitymas apie meilę, kovą, politiką ir dar kartą apie meilę bei kerštą.

Rodyk draugams

Romain Gary DANGAUS ŠAKNYS

- Ne, negalėčiau dėtis iš tikrųjų ją gerai pažįstas, aš tik dažnai galvodavau apie ją, o tai - dar vienas būdas susirasti draugiją.

Labai seniai skaičiau taip ilgai vieną knygą. Nors įdomi ir aktuali, bet sunkiai skaitoma. Ir laimėjusi Goncourt’ų premiją. Gal todėl nereikia Sabaliauskaitei piktintis, kad jos knygos nenominuoja - privaloma sąlyga premijai gauti - būti sunkiai skaitomai.

Žmogus ėmė nebesutarti su erdve, žeme, net pačiu oru, kurio reikia jo gyvybei palaikyti.

Knyga parašyta 1956 m. Vadinamas pirmuoju “ekologiniu” romanu. Bet savo prasmės neprarado ir dabar aktualus kaip niekada. Skaitant netgi kyla mintis - jei mums lemta išnykti didelėse kančiose - mes to verti.

…tarp dviejų išsipūtusių skruostų, už kurių tarsi buvo kažkas užkišta: atodūsis, juoko pliūpsnis ar koks nors visiškas vėmalas…

Rodyk draugams

Romain Gary PAUKŠČIAI SKRENDA MIRTI Į PERU

Apsakymų rinkinys. Kažkada apsakymai buvo mėgstamiausias literatūros žanras. Tikriausiai todėl, kad nereikia skaityti didelio kūrinio, kad pagautum vertingą mintį. Dabar gi norisi jau daugiau puslapių, daugiau minties interpretacijų, daugiau laiko.

Apsakymai patiko. Atrodo specialiai sudėlioti nuo neįdomiausių iki įdomiausių. O gal reikėjo laiko apsiprasti su žanru, pagauti rašytojo stilių ir mintį, prisitaikyti.

Žmonės man šlykštūs, daktare, neapsakomai šlykštūs. Jie siaubingi. Siaubingi - štai tinkamas žodis. O jei tikrai norite išgirsti mano nuomonę, tai jų dar nėra: reikėtų juos išgalvoti. Žmonės, daktare, - ak, ak! Leiskite nusijuokti. Norėčiau juos pamatyti: gal vieną dieną medicinai pažangėjant tokių ir rasis, bet kol kas viskas, ką matau, - tai išsigimėliai, taip, daktare, tikrai taip: moraliniai ir intelektualiniai išsigimėliai, kitaip nepasakysi.

Rodyk draugams

Romain Gary AITVARAI

- Aš tau draudžiu kalbėti tokias nesąmones, - surikau. - Gyvenimas turi ausis.

Kažkur Prancūzijoje, kažkada seniai gyveno berniukas. Kadangi neturėjo tėvų, tai augino šiek tiek kvaištelėjęs dėdė, gaminantis aitvarus. Berniukas sutiko ir pamilo mergaitę. O paskui prasidėjo antrasis pasaulinis karas.

Važiavau paskui jį ant dviračio ir verkiau nosimi. Ašaros visada randa sau kelią, ir mes veltui stengiamės jas sulaikyti.

Knyga, kuri prasideda kaip paaugliška meilės istorija, ilgainiui virsta labai rimta knyga. Laimė, kad visa tai pagardinta nepaprastu rašytojo humoro jausmu. Nes kitaip būtų dar viena liūdna knygą apie karą. Nors linksmų tokia tema tikriausiai negali būti.

Visa, ką mes galėjome pasakyti vienas kitam, už mus pasakė tyla, ji, kaip sena ištikima bičiulė, stengėsi, kiek galėjo.

Labai labai patiko. Net ir pabaiga.

- Liudo, ar tu bijai mirti?

- Nebijau, bet nelabai noriu.

Rodyk draugams

Romain Gary AUŠROS PAŽADAS

Pakakdavo tik išeiti iš stovyklos ir atsidurdavau Provanso kaime, truputį geidulingame savo grožiu, kur akmenys, išsibarstę tarp kiparisų, primena paslaptingus dangaus griuvėsius.

Aš šiek tiek vėluoju. Prieš daugiau kaip mėnesį pamačiau To filmo anonsą. Nuėjusi į biblioteką labai nustebau radusi pusę lentynos rašytojo knygų. Nesitikėjau, kad lietuviškai apskritai yra. Na ir žinot - patiko. Rašytojo sugebėjimas su humoru žvelgti į gyvenimo negandas ir šmaikščiai tai užrašyti. Neaprėpiama motinos meilė, jos kova už sūnaus ateitį, skatinama didžiulių lūkesčių. Nepatiko - “Vilnius - Rytų Europos miesteliūkštis”. Tiesa, tuo metu taip ir buvo. Bet… nėra nė vieno lietuviško vardo, jokių Lietuvos pėdsakų. Bet kartu klaidingai rašoma kad knyga mums turi būti įdomi dėl minimo Vilniaus. Knygoje minimas vaikystės miestas - ir jis galėjo būti bet koks. Manau, knyga vis tiek būtų buvusi tokia pati.

Laimė, mums ką tik buvo išdalinti plieniniai šalmai, kad apsisaugotume galvas. Anglai ir amerikiečiai, žinoma, dėjosi šalmus ant galvos, o prancūzai, visi be išimties, dengė jais tą savo personos dalį, kurią laikė kur kas brangesnę.

Rodyk draugams