BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Charles Bukowski PAŠTAS

Saugūs? Saugus gali būti ir kalėjime. Trys kvadratiniai metrai, nereikia mokėt jokios nuomos, jokių komunalinių paslaugų, pelno mokesčių ar alimentų. Jokių privalomų transporto draudimo mokesčių. Jokių visuomeninio transporto išlaidų. Nė vienos baudos už vairavimą neblaiviam. Nė vienos nesėkmės žirgų lenktynėse. O mainais - nemokamos medicinos paslaugos, draugiška vienminčių kompanija, bažnyčios dėmesys, nuolatinis sekimas, nemokamos laidotuvės.

Galbūt vienintelė priežastis, kodėl kartas nuo karto skaitau Bukovskio knygas, yra  noras pažinti ir bent kiek suprasti man visai nesuprantamą ir nepriimtiną gyvenimo būdą. Na, aš suprantu, kaip galima be perstojo gerti, mylėtis, kentėti nuo pagirių, šiek tiek bandyti dirbti ir paskui vėl gerti savaitę, gal mėnesį, bet tik ne metai po metų. Tai ne tik kad man visai nepriimtinas gyvenimo būdas, bet ir visai nesuprantamas, visai nepatrauklus. Bet apie tai skaityti visai smagu. Knyga ne tik patiko. Net šiek tiek keista, kad apie tokius dalykus galima parašyti tokią gerą knygą.

Vargais negalais apsirengiau, nuslinkau į vonią, prasikrapščiau akis ir susišukavau plaukus. “Gerai būtų, jei ir šitą fizionomiją galėčiau susišukuoti, - galvojau spoksodamas į veidrodį. - Deja, neįmanoma.”

Rodyk draugams

Valerie Tasso NIMFOMANĖS UŽRAŠAI

Mirtis baisi ne tiems, kurie miršta, o tiems, kurie lieka šiapus.

Man labai sunku tinkamai parašyti atsiliepimą apie šią knygą. Kai ėmiausi skaityti, maniau - tai bus lengvas erotinis romanas. Toks jis ir yra. Bet ne tik. Ir va tą ne tik man sunku nusakyti.

Kas skyrius - tai sekso scenos su vis kitu vyriškiu aprašymas. Ir beje “50 atspalvių” tai daroma daug geriau. Tai dar kartą kyla klausimas - ką čia galima atsijoti?

Man tikriausiai po visko liko supratimas - gyventi galima ir taip. Ir žinoma, nors toks gyvenimas nėra kažkuo pranašesnis už mano, bet kartu ir negali būti smerkiamas. Tai kaip dar vienas moteriškumo aspektas. Ribinis, tiesa, bet kas mes, kas aš, kad teisčiau ar smerkčiau?…

Praplėtė akiratį. Ir tikrai buvo įdomu.

Rodyk draugams

E. L. James PENKIASDEŠIMT PILKŲ ATSPALVIŲ

Kai paskaitai komentarus, atrodo, kad tai daugiausiai skaityta pati prasčiausia knyga. Dar labiau keista, kai piktinamasi jos nepadorumu, nors niekas neslepia, kad tai erotinis romanas.

Reklama ir man padarė įtaką. Kai tik pradėjo skelbti romano pasirodymą Lietuvoje, nusprendžiau, kad neskaitysiu. Nes nenoriu. Bet nuolat pasiekiančios žinutės, pikti komentarai, svarstymai, kas vaidins knygos ekranizacijoje - tai negalėjo nedaryti įtakos ir žadino smalsumą.

Taigi perskaičiau.

Ir tikrai nedrįsčiau sakyti, kad tai labai prasta knyga. Gal klasikine ir netaps - bet tiek smerktinų nuomonių irgi nenusipelnė. Man buvo smagu ir įdomu skaityti, nors pabaigoje sekso scenas ir norėjosi praleisti. Daug įdomiau buvo tai, kas vyko tarp jų. Patiko, kaip pagrindinė herojė, norėdama apibūdinti savo nuotaiką, vartoja išsireiškimą - mano vidinė dievaitė. Ji šoka ir ploja rankomis, ji slepiasi už sofos, ji žiūri suraukusi antakius. Tik kai tai pabandžiau pritaikyti sau - nieko neišėjo. Bet juk ne viskas, kas tinka Anastazijai Stil, turi tikti skaitytojai.

Kitų dalių neskaitysiu. Bent jau taip manau šią akimirką.

Rodyk draugams

anonimas APSINUOGINUSI NUOTAKA

Pagrindinės silpnos moterų sveikatos priežastys yra tylėjimas, ramumas ir korsetai; todėl išmokite dainuoti ir šokti ir niekada nesisekite ankštų korsetų.

Kodėl ėmiausi šios knygos? Norėjau paskaityti apie seksą. Viršelis tai labai dosniai žada. Bet jei ir jūs ieškote tokios literatūros, tai dar ieškokite. Nes mano lūkesčių knyga nepatenkino.

Antras ne mažiau dosniai žadamas dalykas buvo moters atvirumas. Didesnis už atvirumą su pačiais artimiausiais žmonėmis. Tai šito aš nesupratau. Nes patys artimiausi žmonės apie mane žino viską. Arba ne. Bet to, ko nežino, aš ir nejaučiu jokio poreikio atskleisti. Netgi dienoraštyje, ar juo labiau knygoje. Čia panašiai lyg paprašytų parodyti savo žarnas. Tikrai per didelis atvirumas.

Tie, kurie valgo per daug, turėtų žinoti, kad apiplėšinėja tuos, kurie tiek neturi.

Knyga parašyta vienaskaitos antruoju asmeniu. Tokį rašymo būdą teko rasti tik Petro Dirgėlos “Benamių knygų” romane “Litorina, Litorina”. Gal žinote daugiau?

Tu prisimeni keistą ir gražų žodį: limeransas - psichologijos terminas, reiškiantis viską nustelbiančią meilę, būseną, kai jautiesi tarsi paveiktas narkotikų.

Rodyk draugams

John Irving VIDUTINIO SVORIO SANTUOKA

Kažkada seniai seniai mano vaikiškose knygutėse buvo rašoma, kad iš bulvių galima pagaminti šimtą devyniolika patiekalų. Dabar tokių kalbų negirdėti. Tikriausiai todėl, kad esant didžiulei įvairovei ir padidėjus pasiekiamumui nėra reikalo iš vieno produkto nuolat išradinėti ką nors nauja.

Bet tik ne Irvingui. Jam patinka keli tie patys ingredientai. Tai koks patiekalas gavosi šį kartą?

Nuostabus.

Nors kartais kildavo abejonių - ar tikrai romanas parašytas Irvingo? Buvau labiau linkusi tikėti, kad autorius - tai Garpas - pamenate, vienas iš jo romanų buvo apie dvi poras?

Bet tai tik priminimas, kad niekam iš mūsų nederėtų per daug įsivaizdinti - gal ir aš esu tik kito rašytojo romano herojė aprašinėjanti skaitytą knygą, kuri egzistuoja tik mano romane?

Rodyk draugams

Sally Beauman MEILUŽIAI IR MELAGIAI

Jau seniai skaičiau tokią storą knygą. Ne šiaip storą - tokią dabar padaro ir iš kelių sakinių - bet tikrai storą. Šeši šimtai puslapių - tai ne juokas. Bet čia tikrai ne tas atvejis, kai visokių yra, visokių reikia. Čia reikia dietos. Knygai, žinoma. Nes viskas pasirodė per daug ištęsta. Kokius du šimtus puslapių tikrai reikia išmesti. Nes aš dėl tokio ilgumo kankinausi.

Dvi istorijos. Jis myli ją, ji myli jį. Bet prieš tai reikia daug ką išsiaiškinti, ir aiškinimaisi, tęsiasi per pirmus du šimtus puslapių, buvo nuobodūs, seilėti ir užgožė antrąją istoriją.

O antroji gija - tai ambasadoriaus sekso skandalas. Vėliau paaiškėja, kad čia tik ledkalnio viršūnė. Bet pabaiga gera - “blogiečiai” išsižudo tarpusavyje ir triumfuoja meilė.

Ir tai dar viena knyga patvirtinanti mano teoriją apie tobulus moterų rašytojų sukurtus herojus. Nes Paskalis man labai patiko. Tiesa, jis rūko. Bet ir tai jam tinka.

Rodyk draugams

Charles Bukowski MOTERYS

Pirmąjį romaną rašiau dvidešimt vieną naktį.

Knyga pradedama žodžiais: man buvo 50 ir jau ketverius metus negulėjau su jokia moterim. Ganėtinai keista, kad paskui tų moterų atsiranda tiek daug.

Pagrįsta, kad žmogus, tik sulaukęs penkiasdešimties, pradeda rašyti pusėtinai aiškiai. Kuo daugiau upių perplaukei, tuo geriau jas pažįsti, - jei tik pavyko įveikti verpetus ir išvengti uolų.

Tokia jau esu, kad prieš pradėdama skaityti knygą žvilgteliu į jos pabaigą. Dabar belieka tik spėlioti, kaip būtų skaitęsi, jei to nebūčiau padariusi. Bet aš padariau. Knygos gale yra štai tokia rašytojo nuotrauka:

Knyga prasideda nuo Lidijos. Tai aš ir svarsčiau - ta moteris - tai Lidija? O paskui - kuri iš moterų čia yra? Tikrai suteikianti peno apmąstymams nuotrauka.

Taip jau yra su gėrimu, pagalvojau prisipildamas stiklą. Kai atsitinka kas nors blogo, geri, kad užsimirštum, kai atsitinka kas nors gero, geri, kad atšvęstum, o jei nieko neatsitinka - geri, kad kas nors atsitiktų.

Rodyk draugams

Jun’ichiro Tanizaki RAKTAS

Man patinka kimono ir suši. Valgomosios lazdelės ir sakuros. Popierius ir geišos. Origami ir haiku.

Viduramžių Europoje buvo paplitęs posakis - iš Rytų ateina šviesa. Čia apie išmintį, jei kas nesuprato. Ir dabar šviesa ateina iš Rytų.

Bandau išreikšti savo santykį su Rytų rašytojais, bet man sekasi sunkiai. Netgi “Geišos išpažintyje” aš nesupratau, kam Seijuri reikėjo griebtis tokių sudėtingų būdų atsikratyti Nobu, kai man atrodė, kad būtų pakakę viską jam atvirai papasakoti. O juk knygos autorius net ne japonas.

Tai yra, pasaulėžiūra atrodo keista ir įdomi, man smalsu, bet neatrodo, kad tai labai suprasčiau. Į visa tai žvelgiu, kai į keistą, įdomų, kitokį reiškinį. Kai kas visai patinka, bet neatrodo, kad labai norėčiau daugiau gilintis.

Apie knygą? Gražus viršelis.

Rodyk draugams