BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Erich Maria Remarque STOTIS TIES HORIZONTU

Vienas ankstyvųjų Remarko romanų. Knygelė nedidelė, bet skaitėsi sunkiai. Taip ir nesupratau - ar rašytojas bandė rašyti pretenzingai, ar tikrai žmonės tuomet taip kalbėjo? Kaip bebūtų, ar jų nesupratau.

Romano turinys - lenktynininkas ir trys moterys - laukianti sužadėtinė, aistringa meilužė ir moteris, su kuria galbūt gali kažkas išeiti. Bet atrodo jis galutinai susieja savo gyvenimą su savo kale - ištikimiausia moteriškos lyties atstove savo aplinkoje.

Nelabai patiko.

Rodyk draugams

Jean M. Auel PIRMYKŠTĖ MOTERIS Arklių slėnis (2)

Keturkojai plėšrūnai prisitaiko prie aukų aplinkos. Aila ir jos rūšis pritaiko aplinką sau.

Iš karto turiu pasakyti, kad pirmoji knyga patiko labiau. Skaitant pirmąją nesunku buvo patikėti, jog tikrai kažkada taip galėjo nutikti. Rašytoja skyrė dėmesį ne tik veiksmui, bet ir papročių aiškinimui, supažindinimui su mūsų protėviais.

Gi antrojoje paraleliai eina su veiksmai - Aila bando išgyventi viena, o jai skirtasis vyras keliauja per žmonių bendruomenes, kol likimas juos suveda. Čia man trūko aiškumo. Nes be jokių aiškinimų atsiduriame pirmykštėje žmonių bendruomenėje - bet o kas? kodėl? kaip? Tą tenka nutuokti apgraibomis. Apskritai ta dalis priminė Edgaro Barouzo knygas - panašu į tikrovę, bet vis tiek žinai, kad tai rašytojos fantazija.

Kaip ir žmonės: vieni geriau auga draugijoje, stengdamiesi pranokti kitus, o kitiems reikia stiebtis atskirai, nors gali jaustis vieniši. Tiek viena, tiek kita yra vertinga.

Man įdomiausia buvo skaityti, kai du veiksmai susilieja į vieną - po Ailos ir Jolandaro susitikimo. Ir nors jie užtrunka bandydami suprasti vienas kitą - manau, net labiausiai suvaržyti šiuolaikiniai žmonės, ką ten tuometiniai, būtų susipratę daug lengviau, bet ta knygos dalis buvo labiausiai jaudinanti.

- Atsiprašyti. Tai irgi mandagybė, tiesa? Paprotys? Jondalarai, ką gero duoda tokie žodžiai, kaip “atsiprašau”? Jie nieko nepakeičia, nesijaučiu nė kiek geriau.

Ir galiausiai pamąstymui nuteikė mintis, kaip pakeitė žmonių santykius supratimas, kad ir vyras prisideda prie kūdikio pradėjimo. Iš visų Ailos atradimų šitas ateities žmonijai vis dar turi daugiausia  įtakos.

Kad būtų sūriau, prisirinko šalpusnių, žalumynams - dilgėlių, burnočių, gaivių kiškiakopūsčių, o lenktažiedžių česnakų, bazilikų ir šalavijų dėl skonio. Dūmai taip pat jo pridės, o pelenai suteiks druskos prieskonio.

Rodyk draugams

Gillian Flynn DINGUSI

Taip jau atsitiko, kad prieš keletą metų pirmiausia pamačiau filmą. Taigi, kai skaitau knygą, žinau, kas bus toliau. Ir čia turiu nusilenkti rašytojos talentui - nepaisant to tekstas jaudina, ir tą akimirką, kai skaitau, aš tikiu tuo, kas tame puslapyje parašyta.

Skaitydama prisiminiau prieš kurį laiką skaitytą “Pasikalbėkime apie Keviną”. Net pasitikrinau - gal ta pati rašytoja? Ten siekiant šokiruoti aprašomi motinos ir sūnaus santykiai, čia sutuoktinių. Puikiai žinau, kad gyvenime visko būna, bet dviem žmonėms nusprendus susieti gyvenimus linkime, kad jie gyventų ilgai ir laimingai. Čia iš karto aišku, kad taip nebus. Bet galiausiai atrodo, kad kiekvienas gavo tai, ko nusipelnė.

Ir jei dabar manęs koks nors žmogus paklaustų - ką skaityti? Bet koks žmogus - nepažįstamas, o gal kaip tik labai artimas, skaitantis, o gal per gyvenimą tik porą knygų perskaitęs, nesvarbu - pirmoji rekomendacija, atėjusi į galvą, būtų ši.

Sutuoktiniai žino viską iki smulkmenų. Jeigu ji, kad nubaustų draugę, su kuria draugystė truko kelis mėnesius, nusivertė nuo laiptų, ką ji padarys vyrui, kuris buvo toks kvailas, kad vedė ją?

Rodyk draugams

Torgrim Eggen DIZAINERIS

Labai keista istorija. Karjeros, meilės, žmogaus… Rašytojas teigia, kad knygą rašė remdamasis kinų “Permainų knyga”. Metė burtus ir pagal iškritusią heksagramą rašydavo kitą skyrių.

Pradėjo nuo tos, kuri reiškia “Tobula tvarka ir harmonija”. Bet pasiekus visišką pusiausvyrą, nebėra kito kelio, tik žemyn.

Jaunas vyras turi tobulą gyvenimą - sėkmingą karjerą, mylimą moterį ir ką tik atsikraustė į svajonių namus. Ir čia prasideda griuvimas - atsitiktinai sutikta kaimynė. Prasideda tikriausiai viena iš keisčiausių man žinomų meilės istorijų. (Nors gal visos jos yra šiek tiek keistos?…) Vertinant visiškai objektyviai - ji tikrai galiausiai gavo tai, ko nusipelnė. Kaip sakoma - pati kalta. Tik kad būdama visiška priešingybė tvarkai ir tobulumui, kuriems atstovauja pagrindinis herojus, palieka chaosą, kuris, atrodo, pražudys visus.

Ašara ant pagalvės, kaip pirmas lašas pavasarinio lietaus, kurio galime tikėtis bet kurią dieną. Arba kaip kiniškas kankinimas vandeniu.

Rodyk draugams

Torgrim Eggen HERMANAS

“Recenziją Granma puslapiuose neabejotinai perskaitė visi!” - pasakė man Rafaelis, bet tai buvo pokštas: visos tos savaitės partijos laikraštis buvo išpirktas todėl, kad staiga parduotuvėse pritrūko tualetinio popieriaus.

Paėmiau atsitiktinai bibliotekoje. Bet kartais atsitiktinumai mums tinka geriausiai. Jau pati pradžia suteikė peno apmąstymams - knyga pradedama detaliu meilės scenos aprašymu. Ir vėliau jų netrūksta. Prieš penkiolika metų manyčiau, kad skaitau kone pornografinę literatūrą. Dabar gi atrodo, kad tai tik rašytojo išraiškos priemonė… Ir šiuo atveju tikrai reikalinga.

Knyga apie aštunto-devinto dešimtmečio Fidelio Kastro Kubą. Pradžia - tai meilės trikampis - tarp jauno poeto ir dvynių seserų. Vėliau viskas tampa sudėtingiau - kova už išraiškos laisvę ir žiauri bausmė už tai.

Kuboje, vienintelėje pasaulio šalyje, pagal įstatymą sutuoktinis privalėjo padėti sutuoktinei atlikti namų ruošos darbus, aišku, tuo atveju, jei abu dirbo arba mokėsi.

Labai patiko. Bei dar kartą patvirtino, kaip vis dėlto gerai mes gyvename.

Rodyk draugams

Charles Ferdinand Ramuz ADOMAS IR IEVA

Vyrams skirta gyventi gryname ore, o mums, moterims, lindėti šešėlyje. Dėl nieko kito, kaip tik dėl veido spalvos…

Skaityti aišku patraukė pavadinimas. Ko gi gali tikėtis - vyro ir moters, meilės istorijos, dramos… O ir priešlapis pilnas pagyrimų. Bet knyga parašyta prieš kelis dešimtmečius ir tokia eksperimentinė. O tokios retai lengvai skaitosi ir būna įdomios. Gerai, kad nelabai stora. Bet perskaičiau ir pamiršau. Taigi po kiek laiko net negalėsiu girtis, kad skaičiau…

Kas yra ilgai, kai reikia visada?

Rodyk draugams

Gregory David Roberts ŠANTARAMAS / KALNO ŠEŠĖLIS

…mano meilė parodė nagus ir įsikirto į dangų. Aš bučiuodavau vėją. Aš kartodavau jos vardą likęs vienas.

Tikrai neskaičiau abiejų iš karto. Bet kol prisiruošiau parašyti apie vieną, perskaičiau ir kitą.

Prabhakaras dainuodamas nuėjo, nes žinojo, kad nė vienas žmogus, miegantis varganoje lūšnelėje, nepyks. Žinojo, kad jei kuris pabus, valandėlę paklausęs vėl užmigs su šypsena, nes jis dainuoja apie meilę.

Ir pirmoji knyga iš tikrųjų yra nuostabi. Prasidedanti kaip nuostabus pasakojimas apie Indiją, nagrinėjanti gyvenimo prasmės, laimės, savo vietos radimo paieškas, ir besibaigianti žmogumi. Knyga, kurioje telpa viskas - didžiulė įvairialypė šalis, skirtingi tikėjimai ir papročiai, draugystė, meilė, filosofija, karas, kova, baimė… Skaitydama kelis kartus pakeičiau savo požiūrį į knygą, bet visais kartais jis buvo geras.

- Bet iš dalies galima sakyti, jog išėję iš jūros, kurioje šitiek milijonų metų gyvenome, mes paėmėme su savimi vandenyną. Kai moteris kuria kūdikį, jis auga vandenyje jos kūne. Tas vanduo beveik toks pat kaip jūros vanduo. Toks pat sūrus. Jos kūne tyvuliuoja mažutis vandenynas. Ir ne tik tai. Mūsų kraujas ir prakaitas irgi sūrūs, beveik tokio sūrumo kaip jūros vanduo. Mes nešiojame savyje vandenynus, kraujyje ir prakaite. Mūsų ašaros - vandenynai.

Na, o antroji… Tai nuo pirmosios likę nepanaudoti juodraščiai. Mano nuomone, verta skaityti tik pirmąją, bet žinau - po pirmosios norėsis daugiau. Tik likučiai gali nuvilti…

- Gyvenimo prasmė - klaidingas klausimas, - atsiliepė Karla. - Gyvenimo tikslas - teisingas klausimas.

Rodyk draugams

Thomas Mann AVANTIŪRISTO FELIKSO KRULIO PRISIPAŽINIMAI (I dalis)

Šiandien man labai neramu. Tai paskutinė vasaros atostogų diena. Bet kadangi prieš tai keletą metų atostogaudavau vasaros pabaigoje, tai susiformavo refleksas - atostogų galas sutampa su vasaros. O atimti pusę netgi tokios vasaros - tai žiauru.

Bet iš tikrųjų tai tik pusė. Ir dar daug gerų dalykų mūsų laukia.

O knygos istorija prasidėjo dar praeitų metų vasarą. Viešėjau Nidoje, ir ta proga aplankiau Tomo Mano muziejų. Tiesa, jei nesate užkietėjęs gerbėjas, į vidų eiti nelabai verta (nes nelabai ką turi parodyti). Užtenka pasigėrėti aplinka. Bet to užteko, kad nuspręsčiau ką nors paskaityti. Bibliotekoje paėmiau pirmą pasitaikiusią knygą. Ir dar tik pirmą dalį! (Nes antros nebuvo). Perskaičiau, patiko, ir nors paprastai apie kelias dalis rašau kartu, po to bibliotekoje dar nebuvau (tik tą kartą, kai grąžinau perskaitytas knygas). Kaip greitai bėga laikas…

Bet tikrai planuoju kada nors perskaityti ir antrą dalį.

- I certainly do, Sir. Of course, Sir, quite naturally I do. Why shouldn’t I? I love to, Sir. It’s a very nice and comfortable language, very much so indeed, Sir, very. In my opinion, English is the language of the future, Sir. I’ll bet you what you like, Sir, that in fifty years from now it will be at least the second language of every human being…

Rodyk draugams

Kobo Abe MOTERIS SMĖLYNUOSE / SVETIMAS VEIDAS

Knygoje dvi apysakos. Pirmąją prieš daug daug metų jau skaičiau. (Vis dar keistai skamba - tai nutiko prieš daug metų. Bet tokia tiesa - aš senstu ir jau patyriau nemažai to, kas nutiko prieš daug metų). Tada man tai atrodė kaip alegorija, kūrinys su labai gilia mintimi, kurią gal net ne iki galo supratau. Gal degraduoju, bet dabar labiau patiko priimti kūrinį tiesiogiai. Patirti didžiausią gyvenimo nuotykį gali išvažiavęs į provinciją gaudyti vabzdžių, rasti meilę smėlio duobėje, o laimę statant spąstus varnoms.

Gal iš tikrųjų aš tikėjausi lengvesnio skaitalo, negu kad tai buvo iš tikrųjų? Nes ir antroji apysaka paliko dvejopą įspūdį. Tai kūrinys apie žmogų, iš naujo kuriantį savo veidą. Taip vadinamosios buitinės scenos labai patiko, gi mąstymus ir svarstymus norėjosi praleisti. Gal daugiausia dėl to, kad arba buvo nuobodu, arba jų visai nesupratau. Pavyzdžiui, žmonos pozicijos. Kodėl ji taip elgėsi, o paskui jį paliko?…

Bet nepaisant daugybės klausimų be atsakymų man labai patiko.

Ar gali rasti draugų žmogus, kuris pats savęs nemyli?

Rodyk draugams

Richard Bach TILTAS PER AMŽINYBĘ

Iš knygų galima sužinoti viską. Perskaitai, gerai išstudijuoji, truputį pasipraktikuoji - ir jau gali nedrebančia ranka svaidyti peilius, remontuoti motorus ar lyg savo gimtąja kalba čiauškėti esperantiškai.

Tai būtų nuostabi knyga, jei rašytojas tikrus vardus būtų pakeitęs išgalvotais. Dabar viskas aišku - romanas rašytas remiantis savo gyvenimo istorija. Skaitytoja smalsi, o internetas beveik visada po ranka. Taigi surasti nebuvo sunku, kad tikrovė ne tokia jau nuostabi, kad pagrindinis veikėjas, kuris jau knygoje yra nemažas šiknius, tikrovėje buvo dar didesnis, ir pabaiga - na… tiesa jau už knygos ribų, ji, deja, buvo

Antras priekaištas - knygoje prieš pabaigą yra žodžiai - čia būtų galima dėti tašką. Ar kažkaip panašiai. Tai toje vietoje tašką iš tiktųjų ir reikėjo padėti. Nes tolesnė pabaiga man visai nepatiko.

Ir viskas. Daugiau priekaištų neturiu.

Savižudybė, kaip ir žmogžudystė, nieko nesukuria! Jei jau atsiduri tokioje beviltiškoje padėtyje, kad ryžtumeisi nusižudyti, turėtum ryžtis verčiau kad ir drastiškai, bet kūrybiškai spręsti savo problemas: slapta pabėgti vidury nakties, sėsti į laivą, plaukti į Naująją Zelandiją ir pradėti viską iš naujo; imtis, ko visuomet norėjai, bet nedrįsai daryti.

Rodyk draugams