BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Clarissa Pinkola Estes, Ph. D. BĖGANČIOS SU VILKAIS

Koranas išmintingai perspėja, kad po mirties mums teks atsakyti už visus leistinus malonumus, kurių atsisakėme būdami gyvi.

Kažkada buvo populiarūs knygų skaitymo iššūkiai. Bet manęs tai niekada nesudomino. Nes knygas imu ir skaitau. Ir manęs raginti nereikia. Bet šita knyga tai tikras iššūkis! Kuriems galams aš iš vis pradėjau ją skaityti? Nes jei bendrai paėmus populiariausia ir labiausiai rekomenduojama knyga yra “Mažasis princas”, tai imant vien moteris - pastaroji. Norėjau pažiūrėti, kas tai per daiktas.

Kas iš mūsų nesame klydę galvodami, neva kas nors kitas gali mus pagydyti, įkvėpti, pripildyti.

Jau ne kartą esu sakiusi, kaip aš nemėgstu savipagalbos knygų. Nes jei joms pritariu - kuriems galams jas skaityti? O jei man dėstomos mintys nepatinka - kam save kankinti ir piktintis? Bet čia kažkoks tarpinis variantas. Aš pritariau parašytoms mintims, bet tai, kaip jos dėstomos ir pateikiamos, man buvo nauja.

Ten, kur žalojama moterų dvasia ir kūnas, paprastai atitinkamai žalojama ir kultūra bei visuomenė, o galiausiai - ir pati Gamta.

Knygai perskaityti prireikė beveik metų. Ir tai pabaigoje save spaudžiau, nes norėjau baigti dar šiais metais. Džiaugiuosi, kad perskaičiau, buvo gerų minčių, patiko perteikiama idėja, bet nemanau, kad skaitysiu dar kartą.

Jei niekuomet neisi į girią, tau nieko niekada nenutiks, ir tavo gyvenimas taip ir neprasidės.

Rodyk draugams

Romain Gary EUROPIETIŠKAS AUKLĖJIMAS

Pradėkim nuo to, kad knyga turėjo vieną prasčiausių viršelių per daugelį mano skaitymo metų. Kas galėjo sugalvoti uždėti nuogą moters nugarą ant romano apie antrąjį pasaulinį karą?

Kadangi to laikotarpio istorija man yra tamsus miškas, negaliu vertinti istorinių aplinkybių aprašymo. Veiksmas vyksta Vilniaus apylinkėse. Daug lietuviškų vietovardžių, bet nei karto nepaminėta Lietuva. Bet tuo metu ten buvo Lenkija. (Tikriausiai).

Knyga apie karą, pasipriešinimą, neviltį, bet kartu ir viltį, mišką, partizanus, vokiečius, šaltį, žiemą, badą ir bulves, meilę. Kaip gi be jos…

Kenčiant nebūna “paskutinio karto” ir viltis yra tik Dievo gudrybė siekiant žmonės įkvėpti drąsos naujoms kančioms pakelti.

Rodyk draugams

Romain Gary TOLIAU JŪSŲ BILIETAS NEBEGALIOJA

…ištikimybė man nebuvo koks nors išskirtinis sandėris, o tiesiog nuoširdus bendravimas laikantis tų pačių vertybių.

Dar viena vyresnio amžiaus vyro (knygoje tai pavadinta vakariniu nerimu) ir jaunos gražios moters meilės istorija. Man skaitant kyla klausimas - kodėl jie pirmą kartą tikrai įsimyli tik būdami brandaus amžiaus ir būtinai gerokai jaunesnę moterį? Esu skaičiusi nemažai tokių meilės istorijų. Ir nei vienos panašios su vyresne moterimi. Sulaukus tam tikro amžiaus moterims meilė nebeturi rūpėti. O jei rūpi, tai pamatuota ir išskaičiuota, be poezijos, aistros ir romantikos. Man neramu ir apmaudu - juk pati esu beveik vyresnio amžiaus moteris.

Daug ir laisvai kalbama apie seksą. Pradedant labai išsamiu gydytojo komentaru, o baigia kiekvienas mėgindamas įsimylėjusį vyriškį atvesti į protą. Gal tik prancūzai taip gali. Nes panašioje Hemingvėjaus istorijoje galime tik nujausti, kad gondoloje pulkininkas mylisi su Renata, ir tai jai nėra labai malonu. O Romain Gary pasakoja viską su visomis smulkmenomis. Ir vyriškio nerimą dėl to.

Ir tuo knyga labiausiai ir patiko. Beveik edukacinė. Daug sužinojau apie vidurio amžiaus krizės ištiktus vyrus. Ir kaip visada svarbiausias dalykas yra seksas. (Čia truputį ironizuoju).

Visada palaikiau labai gerus santykius su savo drabužiais: jie man buvo tarsi saugantis kevalas. Ne pro šalį būtų ir gera oda.

Rodyk draugams

Romain Gary LEDI L.

Švęsdama savo aštuoniasdešimtąjį gimtadienį ir aš noriu tokia būti. (O taip tikrai bus, nes tai pažadėjau 1993 metais minint mano senelio aštuoniasdešimtmetį).

…laikas nesendina, tik primeta įvairiausius vaidmenis.

Tęsiu pažintį su savo metų rašytoju. Šį kartą pagrindinė herojė moteris, pradėjusi gyvenimą Paryžiaus skurdžiausiame rajoje, o jubiliejų mininti kaip garsiausio Didžiosios Britanijos vardo ir didžiausių turtų savininkė. Nors amžius garbingas, bet širdis liko tokia pati - žiūrėdama į gausų sveikinančių anūkų ir proanūkių būtį smaginasi galvodama - o jei jiems dabar pasakyčiau tiesą…

Man tai buvo smagus, lengvas pasiskaitymas apie meilę, kovą, politiką ir dar kartą apie meilę bei kerštą.

Rodyk draugams

Romain Gary DANGAUS ŠAKNYS

- Ne, negalėčiau dėtis iš tikrųjų ją gerai pažįstas, aš tik dažnai galvodavau apie ją, o tai - dar vienas būdas susirasti draugiją.

Labai seniai skaičiau taip ilgai vieną knygą. Nors įdomi ir aktuali, bet sunkiai skaitoma. Ir laimėjusi Goncourt’ų premiją. Gal todėl nereikia Sabaliauskaitei piktintis, kad jos knygos nenominuoja - privaloma sąlyga premijai gauti - būti sunkiai skaitomai.

Žmogus ėmė nebesutarti su erdve, žeme, net pačiu oru, kurio reikia jo gyvybei palaikyti.

Knyga parašyta 1956 m. Vadinamas pirmuoju “ekologiniu” romanu. Bet savo prasmės neprarado ir dabar aktualus kaip niekada. Skaitant netgi kyla mintis - jei mums lemta išnykti didelėse kančiose - mes to verti.

…tarp dviejų išsipūtusių skruostų, už kurių tarsi buvo kažkas užkišta: atodūsis, juoko pliūpsnis ar koks nors visiškas vėmalas…

Rodyk draugams

Žiuljeta Benconi MARIJANA d’ASELNA III (5)

Štai ir paskutinė penkialogijos knyga. Jos varomoji jėga - Marijanos pamišimas dėl Jasono. Turiu įtarimą, kad rašytoja nebeturėjo apie ką rašyti - nes kitaip pagrindinė herojė neturėjo pamesti proto dėl tokio vyro, kai įprastai yra pakankamai sveikai mąstanti būtybė. Ir šitas pamišimas baigia įkyrėti ir darosi nebeįdomu.

Taigi knyga yra apie tai, kaip Marijana nuolat gelbėja Jasoną, o jis ir vėl patenka į bėdą, arba ją palieka dėl neaiškių priežasčių.

Knygoje minima Lietuva, Vilnius ir Kaunas. Tik kad pagrindinė herojė tuo metu arba nekaip jaučiasi, arba skuba pirmyn, tai paminėjimai gražūs, bet epizodiniai.

Ir tada pagaliau - kaip netikėta - laiminga pabaiga - po daugybės pavojų ir nuotykių - ramus gyvenimas su mylimu vyru, kurį išrinko globėjas - dar vienas įrodymas, kodėl reikia klausyti vyresniųjų.

- Krestelėti gyvenimą? - mąsliai tarė Marijana. - Mano vargšas bičiuli, man atrodo, kad daugelį metų tik tai ir dariau. Jis su manimi elgiasi kaip kokosinė palmė: veda daug gerų vaisių, bet jie krinta man ant galvos.

Rodyk draugams

Žiuljeta Benconi MARIJANA d’ASELNA II (4)

Likimo niekas nepasirenka, jam paklūsta!

Veiksmas vyksta visai kitaip negu kad aš tikėjausi. Ir tai puiku. Reiškia, kad knyga neparašyta pagal šabloną. Įvykiai veja vienas kitą ir neleidžia nuobodžiauti. Kas bus Marijanos gyvenimo vyras - tai pirmoji knyga iš penkių, kuri verčia suabejoti iš anksto numatytu scenarijumi - ar Jasonas, apie kurį žinome nuo pirmųjų puslapių, ir kuris yra pagrindinis pretendentas, ar krikštatėvio išrinktas kunigaikštis vyras?

Tarp kitko, pasigirsiu - aš atspėjau kunigaikščio paslaptį!

Rodyk draugams

Romain Gary PAUKŠČIAI SKRENDA MIRTI Į PERU

Apsakymų rinkinys. Kažkada apsakymai buvo mėgstamiausias literatūros žanras. Tikriausiai todėl, kad nereikia skaityti didelio kūrinio, kad pagautum vertingą mintį. Dabar gi norisi jau daugiau puslapių, daugiau minties interpretacijų, daugiau laiko.

Apsakymai patiko. Atrodo specialiai sudėlioti nuo neįdomiausių iki įdomiausių. O gal reikėjo laiko apsiprasti su žanru, pagauti rašytojo stilių ir mintį, prisitaikyti.

Žmonės man šlykštūs, daktare, neapsakomai šlykštūs. Jie siaubingi. Siaubingi - štai tinkamas žodis. O jei tikrai norite išgirsti mano nuomonę, tai jų dar nėra: reikėtų juos išgalvoti. Žmonės, daktare, - ak, ak! Leiskite nusijuokti. Norėčiau juos pamatyti: gal vieną dieną medicinai pažangėjant tokių ir rasis, bet kol kas viskas, ką matau, - tai išsigimėliai, taip, daktare, tikrai taip: moraliniai ir intelektualiniai išsigimėliai, kitaip nepasakysi.

Rodyk draugams

Madeline Miller KIRKĖ

…vienatvei pasmerktame gyvenime pasitaiko retų akimirkų, kai greta tavo sielos netikėtai nusileidžia kita, kaip kad žvaigždės kartą per metus paglosto žemę.

Viena iš labai giriamų ir rekomenduojamų šių laikų knygų. Dėl nuostabios kalbos, feministinio požiūrio, puikiai panaudotos graikų legendos. Patiko, bet gal nebūčiau linkusi su visais bendru choru aikčioti, kokia nuostabi knyga. Nes rašytoja nieko naujo neišgalvojo - tik mūsų dienų kalba papasakojo senovės graikų mitą. Giriama feministinė interpretacija - bet kaip gali būti kitaip, kai viena moteris atsiduria prieš vyrus. Ir netgi ne kaip maištininkė kovotoja. Ji tik įsimylėjusi moteris bandanti surasti savo laimę. Dzeusui reikėjo ne ištremti Kirkę į Ajają, o ištekinti už Gliauko - ir šios istorijos nebūtų buvę. O pabaiga buvo šiek tiek netikėta, bet labai gera.

- Kartą, dar jaunystėje, nugirdau mūsų rūmų gydytojo žodžius. Jis sakė, kad o parduodami vaistai tėra akių dūmimas. Anot jo, daugelis žaizdų užgyja pačios, jeigu tik duodi joms laiko.

Rodyk draugams

Kristina Sabaliauskaitė PETRO IMPERATORĖ I knyga

Vėliau daug kartų mačiau, kaip prasideda mūšiai, kampanijos, karo atakos. Visada tas pat: žemėlapis ir keli diedai aplink jį. Ne tie, kurie žus.

Tai viena iš rašytojų, kur nesvarbu, ką beparašytų, skaitau viską. Bet įdomu kiek knygų mylėtojų Lietuvoje taip nedaro? Knyga puikiai parašyta, ir tikrai labai patiko. Bet..

Skaityti buvo nelengva. Dėl aprašomo laikotarpio, šalies, vyro, moters gyvenimo baisumo. Pati baisiausia pasaulio šalis - Rusija. Buvo, yra ir atrodo, kad bus ir toliau. Kur gyvenimas sunkus tiek vyrams, tiek moterims - tiesa, skirtingai. Visi bijo. Visi geria. Degtinę. Dar negimę kūdikiai, o jau rekrūtai. Viskas, kas pasiekiama, tai tik žmonių skaičiumi - kariaujama, pastatoma.

Norėjau, kad vaikščiotų švarus ir gražus. Ir - gyvas. Kad kuo ilgiau vaikščiotų gyvas. Su manimi. Ar net be manęs…

Seksas, kraujas, prievarta, mirtis, nešvara, karas - romano raktiniai žodžiai.

Vidurnaktį geriausia pasitikti nuogai: tada net karaliams nesvarbu - skarmalai ar suknelės.

Man teko paskaityti iki penkto, kol supratau, ką reiškia skyrių pavadinimai. O jums?

Rodyk draugams