… ir išlekiam vėluoti į mokyklą.

Taip jau atsitiko, kad tą dieną pritrūkau neskaitytų knygų. O kadangi skaityti norėjosi, tai teko imti jau skaitytą. Bet tai ne bėda. Jau senokai žvilgčiojau į šiąją - ir štai puiki proga.

Pirmą kartą skaičiau prieš šešerius metus, ir tada požiūris buvo truputį kitoks. Vien jau dėl amžiaus. Man buvo dvidešimt ketveri, ir į trisdešimtmetę knygos heroję žvelgiau kaip į subrendusią ir patyrusią moterį. Dabar gi man jau trisdešimt, bet veikėjos patirties aš dar nepasiekiau. Todėl man ji dabar atrodo - sena?…

Apie rašytoją težinau tiek, kiek sužinojau perskaičiusi kelis interviu. Bet to užtenka, kad smaginčiausi ieškodama panašumų tarp jos ir romano herojės. Rašytoja rašė būdama pati nėščia, turi dar vieną dukrą, buvo du kartus ištekėjusi ir išsiskyrusi, dirba radijuje, net tatuiruotė su plunksna yra ant nugaros. O kadangi laukiu daugiau jos kūrinių, kurių vis dar nėra, tai manau, kad to priežastis - įsimintinų įvykių nebuvimas. Nes juk - pirma knyga apie jaunystės šėliones, antra apie vaikelio laukimą, kas toliau? Apie buitį rašyti tikriausiai neįdomu.

… jei tasai ciucėkas ką padarys - tuoj bus užmigdytas, bet aš nenoriu migdyti šuns, kai proto neturi šeimininkė.

Patiko (0)

Rodyk draugams