Šitą knygą gavau dovanų iš davatkiškų pažiūrų tėvų draugės. Kai mamos paklausiau - kokiu tikslu? - ai, ji pati tikriausiai gavo dovanų, bet kadangi knygų neskaito, tai atidavė.

Savo gyvenimo ir likimo nepavedu niekam, svarbiausia - mano valia ir gyvenimo būdas, tai ir yra laimė, o ją pats susikuriu.

Daug nesitikėjau - ir buvau teisi ir neteisi vienu metu. Romane vaizduojamas laikotarpis, kai norvegų pagonys virto krikščionimis. Ir nemažai puslapių skiriama dvasiniams ieškojimams, religiniams pokalbiams, abejonėms ir apmąstymams. Ir tiesą sakant būtent šitie puslapiai vargino. Net kilo minčių - ar tikrai to meto žmonės galėjo taip kalbėti ir mąstyti? Jausti - taip, dėl to aš nesiginčiju. Bet kalba retkarčiais net labai sudėtinga. Nors gal man trūksta išsilavinimo ir turiu per mažai žinių.

O kita knygos dalis irgi buvo nuobodoka. Bet jei jau perskaičiau iki galo, tai nebuvo taip jau prastai.

Patiko (0)

Rodyk draugams