…nėra nieko lengviau, kaip tvirtai pakelti svetimas nelaimes…

Kai ėmiau knygą iš bibliotekos, maniau, kad dar nesu skaičiusi šito rašytojo kūrybos. Bet tinklaraštis man priminė - perskaičiau jau dvi knygas. Dar geriau - vieną iš jų “Mėnulis ir skatikas” pasiskolinau vėl. Ir tik po priminimo labai miglotai pradėjau prisiminti, jog vis dėlto skaičiau. Svarsčiau - ar skaityti dar kartą? Juk vis tiek neprisimenu, apie ką ji. Bet nusprendžiau, kad neverta. Nes jei nebeprisimenu pirmojo karto, tai neprisiminsiu ir antrojo. Tai kokia prasmė?

Kai kuriuos vyrus žeidžia suvokimas, kad moters prigimtinė išvaizda gali būti dirbtinai gražinama.

Visos knygos skaitėsi lengvai, buvo įdomios, bet tai kaip lengva pramoga - paskaitei ir užmiršai.

Jūs nė neįsivaizduojate, kokią paguodą man teikia mintis, kad panorėjęs galiu bet ką šiame pasaulyje pasiųsti velniop.

Patiko (2)

Rodyk draugams