- Bet žuvo žmonės…

- Taip… Tai būdinga šiai rūšiai.

Knygoje aprašoma moters kelionė. Paulina vyksta į tarptautinę konferenciją Belgrade. Ir jai daug kas nutinka. Svarsčiau, ar tik rašytoja šiek tiek nepersūdė - ar tikrai išsilavinusiai, inteligentiškai, ne pirmą kartą keliaujančiai moteriai taip gali nutikti? Taip nutikti gali, bet ar jos reakcija į tai tinkama?

Paskui nusprendžiau, kad knygos herojė tėra simbolis keliaujančių, ieškančių, gal kai kada ir randančių moterų. Jau nebe merginų, bet ir ne senučių. Subrendusių moterų, kur kelionė - kaip kryžkelė - jau nueitas gabalas kelio, įgyta patirties, bet kas laukia toliau?

Netgi būčiau linkusi sutikti, kad tai visai gera knyga, jei ne pateiktas santykis su vyrais. Amerikiečių moterų rašytojų tam tikro stiliaus romanų herojės būna tokios, kurios sugeba išvesti iš proto bet kurį sutiktą vyrą vien savo blakstienų šešėliu. Gi šioje knygoje pateiktas panašus variantas, tik dar labiau iškreiptas - kiekvienas sutiktas vyras - tai potencialus prievartautojas. Ir jei jis to nepadaro, tai tik todėl, kad yra homoseksualus, impotentas ar tiesiog nepalankios aplinkybės.

Patiko (0)

Rodyk draugams