Štai ir paskutinė penkialogijos knyga. Jos varomoji jėga - Marijanos pamišimas dėl Jasono. Turiu įtarimą, kad rašytoja nebeturėjo apie ką rašyti - nes kitaip pagrindinė herojė neturėjo pamesti proto dėl tokio vyro, kai įprastai yra pakankamai sveikai mąstanti būtybė. Ir šitas pamišimas baigia įkyrėti ir darosi nebeįdomu.

Taigi knyga yra apie tai, kaip Marijana nuolat gelbėja Jasoną, o jis ir vėl patenka į bėdą, arba ją palieka dėl neaiškių priežasčių.

Knygoje minima Lietuva, Vilnius ir Kaunas. Tik kad pagrindinė herojė tuo metu arba nekaip jaučiasi, arba skuba pirmyn, tai paminėjimai gražūs, bet epizodiniai.

Ir tada pagaliau - kaip netikėta - laiminga pabaiga - po daugybės pavojų ir nuotykių - ramus gyvenimas su mylimu vyru, kurį išrinko globėjas - dar vienas įrodymas, kodėl reikia klausyti vyresniųjų.

- Krestelėti gyvenimą? - mąsliai tarė Marijana. - Mano vargšas bičiuli, man atrodo, kad daugelį metų tik tai ir dariau. Jis su manimi elgiasi kaip kokosinė palmė: veda daug gerų vaisių, bet jie krinta man ant galvos.

Patiko (1)

Rodyk draugams