Jau ir anksčiau žinojau, kad tokia knyga yra, bet ji visai manęs netraukė. Iki tol, kol radau paminėtą pavadinimą kitoje knygoje - Arturo Perez-Reverte “Pietų karalienėje”. Perskaičiau ir džiaugiuosi - man labai patiko.

Knyga nėra ta, kurią skaitant sunku atsitraukti. Bet kartu skaityti lengva ir įdomu. Tikriausiai tai pats tobuliausias derinys. Skaitai ir jauti malonumą, bet kartu gali bet kada padėti knygą ir imtis kitos veiklos.

Romanas labai priminė Mario Vargas Llosos “Žalius namus”. Bet ar jums neatrodo, kad visi Pietų Amerikos rašytojai turi kažką bendra? Man atrodo, jog jei tektų atspėti, iš kur rašytojas, jei jis lotynų amerikietis, aš atspėčiau.

Nors pavadinimas moteriškas, tai knyga apie vyrus ir jų gyvenimus. Ir vis dėlto… - Gabrielė - tai personažas, kokio man dar niekada neteko sutikti jokioje knygoje. Juo labiau gyvenime, nes tokių dalykų niekas per daug atvirai nesipasakoja. Iš pradžių šiek tiek šokiravo, bet paskui patiko. Nes negalima atsispirti gvazdikų ir cinamono deriniui. Nors man artimesnė Malvina - siekianti nepriklausomybės, protinga, laisva.

“Gražiausia mada pasaulyje”, - pareiškė jis.

- Visos Sevilijos senjoritos nešioja plaukuose raudoną rožę.

Knyga iš bibliotekos, ir priešlapyje radau ranka įrašytą sveikinimą, datuotą 1991 m. Bet knyga išleista 1994 m. ?…

Patiko (0)

Rodyk draugams