BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Anais Nin PAUKŠTELIAI

Tos moters plaukai… tai buvo jautulingiausi plaukai, kokius kada nors esu matęs. Matyt, Medūzos buvo tokie patys plaukai, jais ji prisiviliodavo vyrus, kurie nebegalėdavo atsispirti jos kerams. Jie buvo sklidini gyvybės, sunkūs ir tokie aitrūs, lyg išplauti spermoje. Man vis atrodydavo, kad jie buvo užvynioti ant varpos ir permirkę išskyrose. Tai buvo plaukai, kuriuos norėdavau užsivynioti ant savo varpos. Jie buvo šilti ir muskusiniai, riebūs ir stiprūs. Tai buvo žvėries plaukai. Pasišiaušdavo, kai juos paliesdavai. Užtekdavo perbraukti ranka jai per plaukus, ir man jau atsistodavo. Būčiau galėjęs pasitenkinti vien liesdamas jos plaukus.

Rodyk draugams

Thomas Hardy PAVOJINGI VAISTAI

- Jūs, kaip ir dauguma neįvertintųjų, slapta linkęs manyti, kad visi žmonės, kuriems nepaprastai pasisekė, - kvailiai, o visi, kuriems nepaprastai nepasisekė, - genijai.

Dar vienas romanas, kurio viršelio aprašymas mano nuomone per platus. Kita vertus, juk reikėjo kažkaip sugundyti šiuolaikinį skaitytoją nemesti skaitymo po kelių ar net keliasdešimties puslapių. Nes šiais laikais skaisčių mergelių meilės romanai mažai ką žavi. Bet paskui knyga labai įtraukia nepaisant visų tų raustančių skruostelių. Tai ir komplikuotos meilės istorijos, ir šeimos tragedija, ir net detektyvas. Ir net tada, kai jau atrodo, kad viskas aišku, rašytojas sugeba sukurti intrigą - paaiškėja, kad ne taip jau ir viskas aišku…

Rodyk draugams

Jonathan Franzen PATAISOS

…sirgti jam atrodė prasčiokiška. Neturtingi žmonės rūko, neturtingi žmonės tuzinais šveičia “Krispy Kreme” spurgas. Neturtingi žmonės pastoja nuo artimų giminaičių. Neturtingi žmonės nesilaiko švaros ir gyvena toksiškuose rajonuose. <…> Tai kvailesnė, liūdnesnė, storesnė, nuolankiau kenčianti padermė.

Atsimenu, kaip prieš tikrai daug metų, kai knyga dar nebuvo išleista Lietuvoje, tėtis pasakojo, kaip jo bendradarbis ją nusipirko komandiruotės Amerikoje metu. Vien todėl, kad norėjo paskaityti, kaip amerikiečiai aprašinėja lietuvius valgančius arklieną. Ir atrodo, kad tai tebuvo vienintelė rašytojo klaida. Visas kita visai patiko, tik vėl gi stebino - kaip visi knygos herojai amerikiečiai taip gerai žino, kas ir kur yra ta Lietuva. Be jokių abejonių. Net laikraščiai rašo.

Bet užteks apie Lietuvą. Nes iš tikrųjų tai knyga apie Ameriką. Dar tiksliau - apie vieną šeimą. Tėvus ir tris suaugusius vaikus. Kone šeimos saga. Bet kitokia, hiperbolizuota, keista. O gal taip atrodo tik todėl, kad man amerikietiškas gyvenimo būdas bei žmonių santykiai yra labai neįprasti ir kartais sunkiai suprantami. Tiesa, tik tiek, kiek apie tai žinau iš knygų.

Taigi, tai nėra knyga, kurią perskaičiusi šokinėčiau iš džiaugsmo. Bet kartu ir džiaugiuosi, kad perskaičiau.

Jis pasakė, kad kai tiek daug žmonių nekenčia gėjų ir juos smerkia, kam žmogui savanoriškai tapti gėjumi, jei galima netapti.

Rodyk draugams

Marianne Fredriksson ANA, HANA IR JOHANA

Tai tik įrašas skirtas pažymėti, kad perskaičiau.

Per savo gyvenimą esu skaičiusi nemažai pačių įvairiausių giminės, moterų istorijų. Ir nepastebėjau, kad ši būtų buvusi kuo nors išskirtinė, kad dabar galėčiau papasakoti kažkokius išskirtinius įspūdžius. Ne. Bet nors kažko išskirtinio ir nėra, bet patiko.

Rodyk draugams

Asuka Fujimori MIKROKOSMAS, ARBA SOGOS TEOREMA

Man atrodo, ant viršelio esantis aprašymas galėjo būti šiek tiek mažiau informatyvus… Nes tik pradėjus skaityti ir tikiesi iškrypėlių bei žudikų, bet to sulauki tik pabaigoje.

Kaip veiksmo vieta pasirinkta Japonija, bet aš pabandžiau įsivaizduoti, kaip jausčiausi, jei tai būtų Lietuva. Ar ši fikcija mane piktintų? Ar aš manyčiau, kad tyčiojamasi iš mano šalies? Tikriausiai ne. Nes galimi du interpretavimo būdai - pirmasis - rašytoja neteisingai ir netgi įžeidžiančiai pasakoja šalies istoriją arba antrasis - rašytojai reikėjo veiksmui skirtos aplinkos ir ji panaudojo realų šalies pavadinimą, bet visa kita tėra tik kūrinio išmonė.

O ta išmonė pasirodė visai patraukli ir įdomi. Aš nežinau, ar labai jau gražu tai prisipažinti, bet siaubingi dalykai pateikti smagiai. Ir tai traukia. Taip traukia, kad sunku atsiplėšti nuo knygos skaitant. Tokios knygos - tai kaip pasaulio atvaizdas iškreiptas veidrodžio. Dar šlykščiau, bet ir įdomiau.

Rodyk draugams

Umberto Eco Nr.0

Į knygyną užėjau su tikslu - nusipirkti naujausią Umberto Eco knygą. Dabar pardavėjos paslaugios - nespėjai nė apsidairyti, jau klausia - kuo nors padėti? Kai padavė, aš vos nesušukau - kas taip negražiai juokauja? Žinoma, rašytojas. Buvau pripratusi prie romanų, kuriuos ne tik skaityti, bet ir laikyti sunku. O čia… Tai tikras pasityčiojimas.

Prieš tai buvau skaičiusi interviu - tai paskutinis romanas, likusį gyvenimą rašytojas norįs skirti kitiems savo darbams. (Tada dar nežinojau, kiek mažai buvo likę jo gyvenimo…)

O romanas, nors ir trumpas, bet kaip visada nuostabus.

Šie metai, bent jau kol kas, man yra netekčių metai. David Bowie, Umberto Eco, Romualdas Urvinis…

Rodyk draugams

Salman Rushdie DVEJI METAI, AŠTUONI MĖNESIAI, DVIDEŠIMT AŠTUONIOS NAKTYS

Vakarykštės dienos nebėra. O rytojus niekada neateina; belieka šiandiena.

Visai atsitiktinai užtikau knygyne ir žinoma tuojau pat nusipirkau. Su šiek tiek nusivylimo - kodėl knyga tokia plona?… Bet skaitant supratau - nėra ko priekaištauti genijams - jie tikrai geriau negu aš žino, kokio storumo knyga turi būti. Romanas nedidelis, bet labai koncentruotas. Apimantis tiek praeitį, tiek ateitį. Bet galiausiai visa tai kalba apie dabartį.

Sunku papasakoti apie ką knyga. Bet verta skaityti. Gal net šiek tiek privaloma. Kad suprastum, kas vyksta ar gali įvykti. Pilna minčių, kurios vertos paskui cituoti. (Bet tikrai negaliu perrašyti knygos!)

Pasakyti, kad patiko - tai pasakyti per mažai. Privertė galvoti ir suprasti. Tikėtis, kad vis dėlto ateitis bus kitokia.

Meilė yra pavasaris po žiemos. Ji ateina užgydyti gyvenimo žaizdų, padarytų nemeilės šalčio.

…kraštutinis smurtas, vadinamas visa aprėpiančiu ir dažnai netiksliu terminu “terorizmas”, itin traukia vyrus, kurie arba yra skaistūs, arba negali susirasti partnerių seksui. Frustracija, keičianti mąstymą, ir ją lydinti žala vyriškai savimeilei prasiveržia įniršiu ir prievarta. Vieniši nusivylę jauni vyrai, susiradę mylinčias ar bent geidžiančias ar bent mažų mažiausiai noringas sekso partneres, liaujasi domėtis savižudžių diržais, bombomis, rojaus skaistuolėmis ir renkasi gyvenimą.

…pasakoti istoriją apie praeitį - tai pasakoti istoriją apie dabartį.

…labai greitai uždraudė <…> moterų veidus, moterų kūnus, moterų išsilavinimą, moterų sportą, moterų teises. Mielai būtų uždraudę ir pačias moteris, bet net jie suprato, kad tai vargu ar įmanoma, todėl pasitenkino, kuo labiau apsunkinę moterims gyvenimą.

Rodyk draugams

Stanislaw Lem SOLIARIS

Jie sakė, kad jeigu net nepavyktų užmegzti kontakto, tai studijuodami tą plazmą - visus tuos pasiutusius gyvus miestus, kurie iššoka iš jos vienai parai ir vėl išnyksta, - mes pažinsime materijos paslaptį, tarsi jie nebūtų žinoję, jog tai yra savęs apgaudinėjimas, lankymasis bibliotekoje, kur viskas surašyta nesuprantama kalba ir tegalima apžiūrinėti spalvotus knygų apdarus.

Skaičiau ne pirmą kartą.

Rodyk draugams

Helen Fielding BRIDŽITA DŽOUNS Pamišusi dėl meilės

Atsimenu, kad dar kai prieš išleidžiant knygą pasklido gandai, kad rašytoja nužudė Marką Darsį, aš pajutau tokį nusivilimą, kad tvirtai pažadėjau - neskaitysiu. Tikrai neskaitysiu. Aišku aprašinėti Bridžitos meilės nuotykius lengviau ir įdomiau, negu kad šeimyninį gyvenimą, kuris anksčiau ar vėliau tampa nuobodus. Bet jei jau rašytojai reikėjo tokios išeities - na, juk yra ir kitokių alternatyvų.

Bet toks jau mano būdas, kad kartais būnu labai kategoriška. Laimei galiu tai pripažinti ir pasitaisyti. Aišku, bėda kartais būna, kai nebesugaudysi prieš tai žvirbliais išlėkusių žodžių.

Taigi, nors ir atidėliojau, bet perskaičiau. Ir buvo labai smagu.

Rodyk draugams

Herbjorg Wassmo TOS AKIMIRKOS

Manai, kad gyvenimas yra tai, ką reikia ištverti, laukiant kai ko geresnio ir svarbesnio? Ir laukdama gali trumpinti laiką skaitydama romanus ir rašinėdama niekus?

Pastaroji citata be galo gerai apibūdina dabartinį mano gyvenimą. Ir kai tau į veidą sviedžia tokį tiesų klausimą, supranti, kad jei ir bandei kažką atidėlioti, ar už kažko slėptis, galiausiai vis tiek turi pripažinti - toks laukimas nieko neduoda. Viltis miršta paskutinė, bet galiausiai ir ji numiršta belaukiant. O tada pasidaro visai blogai.

Sunkus ir liūdnas dabar man metas…

Dabar tu mano! - iš ryto pareiškia jis.
Ne! Aš nusprendžiau priklausyti sau! - atsako ji atremdama jo žvilgsnį.

Knyga skaitėsi lėtai ir sunkiai. Kai kurių dalykų taip iki galo ir nesupratau (kas ten su tėvu?). Bet kuo toliau, tuo darėsi įdomiau. Tai tokia tikra moters istorija…

Rodyk draugams