Beskaitant knygą ne vieną kartą sukrebžda šventvagiška mintis: ir aš taip galėčiau. Negi ne? Vieta - paslaptinga ir daug apimanti, pažįstama ir kartu tolima, laikas - neaiškus, veikėjai - keletas paslaptingų ir keistų personų. Ir viskas. Toliau viskas vyksta savaime. Veikėjai gyvena savo gyvenimus ir belieka tik spėti tai užrašinėti, puslapius surišti, padauginti ir štai - knyga pakeisianti gyvenimus (taip skambiai rašoma priešlapyje).

Ne. Knygų rašymas - dalykas rimtas, ir reiktų į tai žiūrėti atsakingai.

Kuri dalis labiausiai nepatiko? Paskutinė. Pabaiga. Ar bent viena istorija negalėjo baigtis laimingai?

Patiko (0)

Rodyk draugams