Ji įtykino pro duris vikriai lyg katytė ir atsigulė šalia tavęs, Erkiuli, dvigubai už tave aukštesnė, dvigubai sunkesnė, daug kartų gražesnė, bet ne dvigubai mylinti, nes meilės, kaip tylos ir amžinybės, negalima matematiškai padauginti.

Labiausiai nuvylęs dalykas yra tas, kad vienuoliai, nežinia, ar tikrai pridarę blogų darbų, ar tikrai labai jau blogi, yra tikrai žiauriai nukankinami savo abato, o pats blogiausias veikėjas teisėjas tik nušoka nuo stogo.

Parašiau ir pagalvojau, kad esu žiauri. Tai kokio gi keršto norėčiau ponui teisėjui?

Dar viena įžvalga - jei knyga viršelyje lyginama su kitomis garsiomis ir geromis knygomis, kažko labai gero nesitikėk. Geros knygos nelyginamos. Jos yra geros pačios savaime, ir jas palyginti yra neįmanoma.

O pati meilės istorija nėra labai jau įspūdinga. Koks čia begali būti įspūdis, jei pagrindiniai veikėjai susitiko pačią pirmą savo gimimo dieną? Tada ne taip jau ir nuostabu, kad jų likimas susijęs, ir, tik pamanyk, jie labai mylėjo vienas kitą.

Patiko (0)

Rodyk draugams