Koranas išmintingai perspėja, kad po mirties mums teks atsakyti už visus leistinus malonumus, kurių atsisakėme būdami gyvi.

Kažkada buvo populiarūs knygų skaitymo iššūkiai. Bet manęs tai niekada nesudomino. Nes knygas imu ir skaitau. Ir manęs raginti nereikia. Bet šita knyga tai tikras iššūkis! Kuriems galams aš iš vis pradėjau ją skaityti? Nes jei bendrai paėmus populiariausia ir labiausiai rekomenduojama knyga yra “Mažasis princas”, tai imant vien moteris - pastaroji. Norėjau pažiūrėti, kas tai per daiktas.

Kas iš mūsų nesame klydę galvodami, neva kas nors kitas gali mus pagydyti, įkvėpti, pripildyti.

Jau ne kartą esu sakiusi, kaip aš nemėgstu savipagalbos knygų. Nes jei joms pritariu - kuriems galams jas skaityti? O jei man dėstomos mintys nepatinka - kam save kankinti ir piktintis? Bet čia kažkoks tarpinis variantas. Aš pritariau parašytoms mintims, bet tai, kaip jos dėstomos ir pateikiamos, man buvo nauja.

Ten, kur žalojama moterų dvasia ir kūnas, paprastai atitinkamai žalojama ir kultūra bei visuomenė, o galiausiai - ir pati Gamta.

Knygai perskaityti prireikė beveik metų. Ir tai pabaigoje save spaudžiau, nes norėjau baigti dar šiais metais. Džiaugiuosi, kad perskaičiau, buvo gerų minčių, patiko perteikiama idėja, bet nemanau, kad skaitysiu dar kartą.

Jei niekuomet neisi į girią, tau nieko niekada nenutiks, ir tavo gyvenimas taip ir neprasidės.

Patiko (1)

Rodyk draugams