Paskata skaityti klasiką atėjo iš komentaro rasto po Woody Allen filmo Match Point aprašymu. Atseit filmą įkvėpė “Nusikaltimas ir bausmė”. Nors bendra tarp jų tik tas pats pradinis idėjos šaltinis. Ir aišku, tiek filmas, tiek knyga yra nuostabūs.

Ne, tėvynėje geriau: čia bent jau visur ir visada kitus kaltini, o save teisini.

Koks siužetas? Jaunas studentas turėjo bėdų - išmetė iš universiteto, nebuvo pragyvenimo šaltinio, nebuvo vilties, dar gi rūpestis dėl sesers ir motinos. Bet jam to neužteko. Lyg to būtų maža, jis padaro nusikaltimą. Jau ir taip sunki situacija pasidaro dar sunkesnė. O tada lyg tyčia visi kiti reikalai pradeda taisytis. Bet nusikaltimas padarytas, ir eina laikas už tai atsakyti.

Žvakigalis jau seniai vos smilko sulankstytoje žvakidėje blankiai apšviesdamas tame skurdžiame kambaryje žmogžudį ir paleistuvę, keistai susiėjusius skaityti amžinosios knygos.

Vienintelis dalykas, kuris skaitymo eigoje man nepatiko, tai, kad rašytojas sugretina Raskolnikovą su Sonia. Taip, vienas iš jų nusikaltėlis, kita paleistuvė, bet, mano nuomone, jiems nepakeliui. Nes vis gi vieno iš jų pateisinti neįmanoma, o kitą galima kone šventąja laikyti.

…jei lauksi, kol visi paliks protingi, tai labai jau ilgai reiks laukti…

Ir jau beskaitant priešpaskutinį puslapį galvojau - romanas puikus, bet pabaiga ne itin pavykus. Bet paskutinio puslapio paskutinės eilutės mane įtikino - tikriausiai tokia ir turėjo būti pabaiga…

Patiko (0)

Rodyk draugams