Tik perskaičius kokius 79 puslapius iš 254 pradėjau susigaudyti, kas ir kaip. Iki tol maniau, kad knyga tikrai neverta tų pagyrų, esančių priešlapyje. Greičiau lankė šventvagiškos mintys, kad imi ir rašai - paslaptingai, miglotai, nežinia apie ką ir nežinia kaip. Nežinia kam, ir nežinia, kokie veikėjai. Kas jie tokie ir kiek jų? Aš irgi taip galiu, tik suprantu, kad tai niekam nebus įdomu, todėl delsiu ir savo didžiosios knygos dar net nepradėjau.

Bet visgi aštuoniasdešimtajame puslapyje pamažu pradedu gaudytis, kas ir kaip. Ir pasidaro visai įdomu. Taip įdomu, kad perskaičiau iki galo. 72-ajam puslapyje tuo dar abejojau.

Pripažinkim, nesu tokios literatūros gerbėja. Jei rašyčiau kokį straipsnį ar interpretaciją, prirašyčiau daug ir gerai. Aš manau. Mokykloje taip būdavo, kad kuo didesnis mano akimis šūdas, tuo geresnis grūdas išeidavo. Bet jei jau kalbu nuoširdžiai ir sau, tai tesu dėkinga už pabaigą.

Nes ji gera.

Bet ir tai tikriausiai šiuo metu per daug glaudžiai susiję su asmeniniu gyvenimu.

Paslaptinga aš šį kartą. Ar ne?

Patiko (0)

Rodyk draugams