Antrasis tomas mano tėvų namuose atsirado labai seniai - gal dar prieš mano gimimą. Ir tik nelabai seniai abu mano tėvai vienu metu ėmėsi jį skaityti. Ir ne tik - dar diskutuoti, kalbėtis, ieškoti pirmojo tomo - seniai mačiau, kad kas būtų juos taip užkabinęs. Aš gavau užduotį surasti pirmąją knygą - bet bloga duktė - to nepadariau. Galiausiai tėtis rado turguje. Jo pagyroms, kaip kovojo dėl vienos knygos (nes prekeivis norėjo parduoti iš karto abi) nebuvo galo.

Na, gal truputį kai kurias detales pakeičiau…

O paskui skaičiau aš. Ir patiko. Nes gerai parašyta, lengva skaityti, įdomu. Man visada patiko biografijos, bet tik iki tada, kur prasideda suaugėliškas gyvenimas. Todėl šios knygos turi privalumą - užsibaigia kaip tik vietoje ir laiku. Nedaug politikos - irgi gerai.

Mano močiutė kažkada sakydavo - kokie geri buvo smetoniniai laikai. Bet nereikia painioti santvarkos su savo jaunyste. Nes iš kitų jos pasakojimų aišku - nebuvo tai jau tokie stebuklingi laikai. Tik daug kas atrodo kitaip, kai esi jaunas. Baltušis rašo daugmaž objektyviai - ir tai irgi man patiko.

Patiko (0)

Rodyk draugams