Atrodo, radau naują mėgstamą rašytoją.

Atsimenu, gal septintoje klasėje buvo duota kūrybinė užduotis - parašyti knygą. Reikėjo sukurti tekstą, nupiešti iliustracijas ir įrišti. Rašiau fantastinį romaną ir netgi gavau gerą pažymį, bet manyti, kad manyje yra knygų, kurios gali būti parašomos, vis dėlto yra labai drąsu.

Nors vėliau išgirdau mintį, kad parašyti knygą yra vienas iš darbų, kurie yra privalomi bei teikiantys prasmę - panašiai, kaip pasodinti medį, pastatyti namą ar užauginti vaiką. Tiesiog kiekvieno žmogaus esybėje slypi knyga, ir jis gali ją išleisti.

Gal ir pritariu šiai minčiai. Smagu manyti, kad manyje yra kažkas vertinga (juk sutinkate, kad knyga yra vertybė, ar ne?). Tik gali būti, kad niekada nesuteiksiu šiai vertybei materialaus pavidalo. Arba gal kada nors? …

Jis blogai sutardavo su kitais vaikais ir turėjo tokią prastą reputaciją, kad juo žavėjosi tik kelios labai gražios ir labai kvailos mergaitės.

Patiko (0)

Rodyk draugams