Iš knygų galima sužinoti viską. Perskaitai, gerai išstudijuoji, truputį pasipraktikuoji - ir jau gali nedrebančia ranka svaidyti peilius, remontuoti motorus ar lyg savo gimtąja kalba čiauškėti esperantiškai.

Tai būtų nuostabi knyga, jei rašytojas tikrus vardus būtų pakeitęs išgalvotais. Dabar viskas aišku - romanas rašytas remiantis savo gyvenimo istorija. Skaitytoja smalsi, o internetas beveik visada po ranka. Taigi surasti nebuvo sunku, kad tikrovė ne tokia jau nuostabi, kad pagrindinis veikėjas, kuris jau knygoje yra nemažas šiknius, tikrovėje buvo dar didesnis, ir pabaiga - na… tiesa jau už knygos ribų, ji, deja, buvo

Antras priekaištas - knygoje prieš pabaigą yra žodžiai - čia būtų galima dėti tašką. Ar kažkaip panašiai. Tai toje vietoje tašką iš tiktųjų ir reikėjo padėti. Nes tolesnė pabaiga man visai nepatiko.

Ir viskas. Daugiau priekaištų neturiu.

Savižudybė, kaip ir žmogžudystė, nieko nesukuria! Jei jau atsiduri tokioje beviltiškoje padėtyje, kad ryžtumeisi nusižudyti, turėtum ryžtis verčiau kad ir drastiškai, bet kūrybiškai spręsti savo problemas: slapta pabėgti vidury nakties, sėsti į laivą, plaukti į Naująją Zelandiją ir pradėti viską iš naujo; imtis, ko visuomet norėjai, bet nedrįsai daryti.

Patiko (0)

Rodyk draugams