O rupūže plaukuota!

Užvakar, prieš einant į darbą, pradėjau skaityti knygą. Supykau ant pagrindinės herojės - kokia ji kvaila ir tuščia, ir išėjau. Grįžau jau vakare. Į lovą atsiguliau nei anksti nei vėlai - apie 11 val. Vėl paėmiau mane supykdžiusią knygą skaityti. Ir įsitraukiau…

Laikrodis rodo jau po dvylikos, ryte keltis 7 val., o aš nei noriu miego, nei liautis skaičiusi. Mane užkabino. Pati iš savęs garsiai juokiausi, kai pirmą valandą nakties dar atsilaužiau didelį gabalą šokolado su riešutais. (Tokio įpročio, kaip valgyti naktį, paprastai aš neturiu). Nesu tikra, bet man atrodo, kad antrą jau miegojau.

Ryte keltis nebuvo sunku. Bent jau tikrai ne sunkiau, nei kitais rytais. O po pietų kibau į antrąją knygos pusę. Skaičiau iki vakaro septynių - kol baigiau.

Taigi, nors kūrinys neturi didžiulės išliekamosios vertės, yra smagus, vietomis juokingas ir lengvai skaitomas. O pagrindinė herojė tikrai nei kvaila, nei tuščia. O protinga, žavi, jauna mergina, kurios svajonės vieną dieną išsipildo.

Patiko (0)

Rodyk draugams