Jau esu kažkada užsiminusi apie savo labai nekokius santykius su siaubo literatūra. Bet… tai kartu yra kažkas, kas traukia ir domina.

Šiuo atveju viskas buvo taip… Pažiūrėjau filmą. Kuris, beje, didelio įspūdžio nepaliko. Bet kilo noras perskaityti knygą. Ir štai aš bibliotekoje klupau ant kelių (nes knygos apatinėje lentynoje) ir ieškau reikiamos. Ir tai buvo tikrai labai kvailas reikalas, nes ant nugarėlės ne pavadinimas, o numeris.

Skaitant kai kurie dalykai nustebino. Pvz., Kerės motina. Kad ji stora. Gal klystu, bet man sunku patikėti, kad stori žmonės gali kokie nors būti, išskyrus tai, kad jie stori. Čia kalbu ne apie apkūnius žmones (visokių yra, visokių reikia), o apie tikrai storus žmones. Nes atrodo, kad užsiauginti didžiulį antsvorį irgi reikia nemažai pastangų. Ir tada sunku patikėti, kad lieka laiko veikti kažką kitą. Todėl Julianne Moore sukurtas personažas buvo daug įtikinamesnis.

Knygoje dar keli apsakymai. Nepradėjau kažko labiau bijoti, bet skaitant buvo vietų, kai širdis plakė šiek tiek greičiau.

O į viską dabar žiūriu, kaip į eksperimentą - pavyko, ir kol kas to užteks.

Patiko (0)

Rodyk draugams